Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją VII. Höör-Karlshamn

šiandien planuojame pasiekti Karlshamn‘ą. Netoli gi lyg ir, todėl būtų visai nieko pravažiuoti “žaliais takais“, pažiūrėti ką gero turi švedai pietuose. Gal turizmo ofise pamiršo mums papasakoti?  Kaip visada pradžioje sunku įsivažiuot ir norisi jau namo, tai įkalbinu šiandien jau nebeieškoti kažko gražaus, o stengtis tiesiai mauti iki Karlshamn‘o – stengiamės laikytis pagrindinio kelio ir nebevažinėti per aplink. Taip gan greit pasiekiame Kristianstad‘ą.  Apsižvalgome tiek, kiek eina dviračių takai per kokius įdomesnius objektus ir kuo greičiau dingstame iš miesto su viltimi sugrįžti dar. Beje, čia jau atsiranda daug įvairiaspalvių dviračių takų. Gaila, tik beveik išvažiavus iš miesto vėl tenka klaidžioti.

Nuo Kristianstad‘o galų gale šokame  į “žaliąjį taką“. Gamta pagražėja patenkame į didelį ir gražų Humleslingan parką. Gaila tik nuotraukos nelabai kokybiškos gavosi… Ką jau padarysi kai pasiėmi nelabai gerus elementus… O šiaip tai jau važiuoti dviračiu linksma – tai aukštyn, tai žemyn. “Kalniukai“ jau aukštesni, žemyn vos ne  50km/h, mašinų beveik nėra, tik musės limpa prie rankų ir veido. Patiko čia. Peržvelgiau dabar internete aprašymą – reikia būtinai dar kartą nuvažiuoti – mes nieko ten beveik nepamatėme!

Paspauskite ant nuotraukų ir šone turėtų būti nurodyta apytikslė jų vieta.

Besižvalgydami artėjame prie Karlshamn‘o ir šioks toks nerimas kankina – vakaras jau netoli, žemėlapis baigiasi ir kito regiono jau neturime. Ir kodėl taip kvailai sudarinėja žemėlapius? Ar čia dėl to, kad jie nemokami? Šiaip netaip pasiekiame paskutinį miestą mūsų žemėlapyje – Kylinge. O kas toliau, tai tik kelio ženklai. Bet mes beveik miške. Galiausiai vos ne pataikom į autostradą. Tiksliau pataikom – pavažiuojam truputėlį iki nurodyto informacijos žemėlapio ir randame mažiuką jau Karlshamn‘o žemėlapį atvykstantiems. Kaip gerai, kad juos galima išsiimti iš “pašto“ dėžutės ir neštis su savimi. Bėgame atgal, kol kokia policija ar dar kas nedavė velnių. Beje, jos nematėme Švedijoje… Beje, tik dabar suvokiu, kad iki miesto daugiau nei 11km. O net 20 –  gi autostrada kelias trumpesnis, o mes vargšeliai turim dviračius… Kelionė dar pailgėja – o jau temsta, darosi šalta ir valgyti norisi. Bet aš nepasiduodu ir sakau važiuojam iki kempingo ir taškas. Kempingą  kaip ir patį miestą iš tiesų sunkiai randame – jau tamsu, normalių ženklų nėra ir neaišku ar vadovautis keturračiams skirtais, ar bandyt važiuoti dvirtakiais. Kempinge buvome 23:00 🙂 Baisu buvo ir beskambinti, bet nesinorėjo man miegoti kažkur laukuose ar miškuose. Nuvažiavom 137km!!!!!! Gyvenimo rekordas 🙂 🙂 🙂 Net ir pagalvoti negalėjau, kad tiek nuvažiuosim… 🙂 O jėgų toliau važiuot dar tieeeek buvo. Tik tamsa gąsdino ir nebebuvo kur važiuoti 🙂

Naktį kempingas įdomiai atrodė 🙂 O šiaip miestas irgi.

Miestas nuostabus!

O čia vėl apytikslis mūsų maršrutas:

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją VI. København-Helsingør-Helsingborg-Höör

Reklama

Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją VI. København-Helsingør-Helsingborg-Höör

Šį kart anksčiau išvažiuojame. Gi daug sunkiau rasti išvažiavimą iš didelio miesto – pasinaudojam žaisliniu kompasu 🙂 Keliaujam link Helsingør’o ir vėl pakrante. Galima sustoti ir pasimaudyti – vanduo ledinis 🙂 🙂 🙂 O Helsingør‘e mūsų laukia keltas į Helsingborg‘ą(SE) ir Kronborg pilis, kurią ir aplankome. Dar neatsilaikome nenusipirkę ledų(Brostræde Is)… 🙂

Apsivalgę  plaukiame į Švediją. Keltas pakankamai pigus. Mes lyg sumokėjome 7eurus už abu. Priskaičiavo kažko neaiškaus, bet aij. Ir galų gale mes Švedijoje. Nuvažiavom daug daugiau nei rodė google maps’as 🙂 Nebesižvalgome ir vėl kuo skubiau ieškome kempingo 🙂 Knygutėj nurodytas Råå Vallar prie jūros pakankamai toli nuo centro, bet šiaip ne taip randame. Ženklai jau nebe tokie aiškūs kaip Danijoje… O dviračių takai eina vienoje  kelio pusėje tik, platesni žinomi, bet dažnai gali tekti kirsti gatvę. Danijoj geriau! Kitą dieną grįžome prie kelto “stotelės“, nes ten buvo informacijos centras. Kai paklausiau apie žemėlapį, tai pasiūlė nusipirktu  už 130 kronas vieno “rajono“, o mums reikėjo dviejų – Skåne ir Blekinge, tai pasiūlė pasižiūrėti ir nepirkti 🙂 Gavau dar daug paprastų kelių žemėlapių ir pačio

Helsingborg‘o dvirtakio, kad lengviau išvažiuotume 🙂 Gaila, tik nepasakė kur turėtume užsukti ir ką įdomaus privalome pamatyti. Tai važiavome savo nuožiūra bandydami pataikyti į žaliąją taką(gražaus maršruto) – sunkiai sekėsi, bet vieną kartą aplankė sėkmė. Iš tiesų važiavimas Švedijoje labai skyrėsi nuo Danijos ar Vokietijos. Turizmo informacijos biure nuliūdino, kad čia nėra tokių takų ir sunkiau bus… Galų gale tai ir pamatėme… vos neišvažiavome kelis kart į autostradą, dviračių takai tik gyvenamose vietose buvo, arba mes jų nematėme 🙂 Visgi labai atidžiai reikėdavo žiūrėti į žemėlapį –  ne pyragai 😦 Šįkart ieškojome kempingo sunkiau, nes gi nebe pajūriu važiuojame. Baisu buvo, kad nerasime, gi dar ne sezonas(?). Pagal žemėlapį turėjo būti vienas, o kelio ženkle jis buvo užklijuotas… Išsigandom –  gi kitas dar toliau ir neaišku ar dirbs. Bet pasirodo, netoli ir buvo tas kitas, arba tas pats. Kalniukai jau pasirodė. Kempingas buvo šalia Skåne Djupark parko, į kurį taip ir nenuėjome, nes kitą dieną buvo pilna mamų su vaikais vežimėliuose – eilė ilga ir jos vis dar važiavo. O kempingas tai patiko, gaila pamiršau nufotografuoti, bet įdomiausia vieta čia. Beje, jei administracijos nėra – galima vis tiek patekti į visus pastatus lankytojams. Tereikia turėti telefoną ir paskambinti jų nurodytu numeriu, gauti kodą ir pasiimti kortelę. Susimokėti galima kitą dieną, kai jie atvažiuoja. Kol kas Švedija nesužavejo, nebent tik Helsingborg‘as, kurio viso neapžiūrėjom 😦

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją V. Køge-København (Kopenhaga)

Kokios internete žemėlapių kainos?

Šiandien apsilankiau Vilniaus turizmo biure. Pasiėmiau keletą nemokamų žemėlapių.  Pora iš jų buvo dviračių kelių ir kempingų. Visose yra dviračių takai 🙂 Ir buvo vienas už 7lt naujasis Alma littera leidyklos “Dviračių trasos. Vilnius“ žemėlapiukas, nepavarčiau, suklydau. Internete rašoma, kad jo vidutinė kaina 6,99lt. Paieškom:

Kainos pačios kalba už save 🙂

Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją V. Køge-København (Kopenhaga)

From 2009 05 22 – 06 04 from Kiel to Karlshamn by bike

ir vėl į kelią. kadangi buvo parašyta, kad iki Kopenhagos 2-3val, tai labai neskubėjom, vis tiek reikėjo gi spėti į tinkamą check-in laiką, nes norėjome Kopenhagoje važinėti jau be visų savo daiktų ir mano bukletėlių. Reiks gal juos  kada pasverti.. 😀 Kelias buvo nuostabus dviračių takas, tik vėliau jau įvažiavus į miestą, šiek tiek buvo neaišku kuriuo taku važiuoti iki centro, bet nieko. Stojome prie vos ne kiekvieno žemėlapio – bandėme suprasti kuria gatve važiuoti į kempingą, kuris buvo pažymėtas viename iš tų žemėlapių. Beje, tame žemėlapyje dar buvo ir nurodytas atidarymo-uždarymo laikas. Mūsų pasirinktas turėjo pradėti dirbti kitą dieną. O šiaip, vieną kart bežioplinėjant į žemėlapį ir vėl vienas mopedistas paklausė ar nereikia padėti, mes aišku padėkojom ir pasakėm, kad viską žinom ir viskas OK 😀 Taigi kempingą pasiekėm beklaidžiodami ir sekdami ženklus, gatves.  Erdvė buvo beveik tuščia –  jokio ženklo, kad ten kempingas, atrodė lyg būtų paprasta aikštė su tulikais, kur prisiglaudė keli namukai ant ratų ir viena palapinė. O iš tikrųjų savotiškas gyvenimas ten jau virė – vyko pasiruošimas atidarymui. Kadangi dar neveikė, reikėjo vis tiek išsiaiškinti ar galima statyti palapinę ir palikti daiktus. Tam mes nuėjome link namuko, kuris atrodė kaip pagrindinis. Pirmas bandymas buvo paklausti ar galima statyti palapinę. Atsakymas buvo 100 DKK, nes jie dar nedirba – tipo dabar 30 kronų nuolaida Jums. O aš ką galvoju? Jeigu dar nedirba – reiškia banko kortelėm nepriima, tai surinkau visas turimas monetas. Suskaičiavau 62 kronas.  Ir ką? Galvoju ot kur ropliai ropinėja eisiu pakalbėt, gi turėtų ir taip nemokamai įleisti 🙂 Tai įėjau į namuką ir sakau, o gal už 62 kronas priimsit?  Na truputėlį gėda, bet gi nesinori ieškoti bankomato ir grynųjų vėl išsiiminėti…  Tas labiausiai panašus į savininką prarandą žadą. Sako kiek sakei? :))) Pakartojau. Jis žiūri akis išpūtęs. Pagalvoja, nusišypso ir sako:.

-Na man šiandien gera nuotaika. Duok 50 kronų.

Aš jau džiaugiuosi kaip reikalas ir galvoju kaip pirksiu flødebolle.

flødebolle

Galų gale atsikratėm sunkumų, pasiėmėm tik reikalingiausius daiktus ir išvažiavom ieškoti centro. Žinoma, vertėjo man labiau klausyti ženklų, o ne važiuoti ten, kur man atrodo reikia, mažiau būtume klaidžioje, bet gi gerai apžiūrėti miestą ir iš kitos pusės.



Iš centro atgal į kempingą kelionė buvo sunki – kai kam ir vėl nuleido padangą… Neaišku kiek km ėjom pėščiomis. Nieko, geriau susipažinom su gyvenamais rajonais ir pavargę grįžom į kempingą(pirmą kartą skaudėjo kojas), kurio dušai priminė “sovietinius laikus“. Aij, bet kam jie reikalingi… :))) Miegot.

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją I. Kiel-Puttgarden

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją II. Rødby-Møn

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją III. Møn

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją IV. Møn-Fakse-Stevns-Køge

Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją IV. Møn-Fakse-Stevns-Køge

Net kelio ženklas suplyšo...

Tęsiame kelionę. Danija ypatinga tuo, kad ne tik normalių kelio ženklų yra, bet ir daug dviratininkams skirtų. Renkamės šįkart “antrarūšį“ motoriniam transportui – tikiuosi išvengti tų kalniukų. Tik gaila visai nepasisekė – vėjas nerealus pūtė į mus. Kaip aš jį keikiau ir galvojau, kad nenuvažiuosim niekur, jei taip visą laiką…

O važiavome daugiausia 8 ir 9-uoju takais(kitas) beveik pakrante. Vakarop ir pirmą kartą padangą nuleido, todėl kelionė sulėtėjo ir teko ieškoti kempingo. Pirmasis Fakse Ladeplads nelabai įtiko… Priimamajame buvo rūkoma ir mūsų paprašė Camping card už 90 DKK. Pasirodo, kad ji būtina norint patekti į kempingą “visoje Europoje“. Tai kodėl anksčiau jos nereikėjo?? Tai spjaunam ir važiuojam toliau. Beje, šitame kempinge radome dar vieną gražų bukletėlį 🙂 Kitas kempingas Vemmetofte Kloster visai netoli, gi mes prie jūros ir Danijoje kempingų rasite nemažai, jei vienas nedirba, važiuokite toliau – kitas dirbs, arba ten bus informacija anglų kalba. O šis kempingas pigiausias ir geriausias ne tik pagal kainą. Tik ima už viską monetas ir turi šelterį… 🙂

Kitą dieną ir vėl einame ieškoti vietos(Faxe Kalkbrud) iš bukletėlio – atgal 7km, bet tiek to, gi gražu turi būti. Ir iš tiesų gražu. Kiek neįprasta, kad ten dirbama, bet vaizdas viską atperka. Pasigrožėkite:

Apsižvalgę minam toliau link Stevns palei jūrą dviračiu taku. Turėtų būti kažkas panašaus į Møns Klint tik netaip aukštai.

Nuo Stevns Klint kelionė vėl pajūriu link Køge. Pastebiu, kad kuo vėliau važiuojame, tuo lengviau minti. O gal visa tai dėl to, kad artėjame prie Kopenhagos ir jau yra normalus tikri dviračių takai, kuriais nei mašinos, nei žmonės nebevaikšto? Kelias tikrai gerėja. Kempingas(Køge Sydstrandens Camping) tai aij nekoks ir dar paėmė mokestį už mokėjimą debetine kortele… Bet koks skirtumas. Knygutėje apie Køge parašyta, kad mes jau netoli Kopenhagos ir dviračiu 2-3val!

Tai va, per abi dienas nuvažiavome ~155km ir pamatėme minimum dvi laaabai gražias vietas. Kelionė pradeda vėl patikti 🙂

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją I. Kiel-Puttgarden

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją II. Rødby-Møn

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją III. Møn

Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją III. Møn

Iš kempingo kaip visada išvažiuojam paskutinę išsiregistravimo minutę. Pasiklausiame ar galima važiuoti pėščiųjų takais(tokių irgi yra daug Danijoje)  ir traukiame toliau.  Visgi nusprendžiame nuvažiuoti į Stege  mieste esantį turistų informacijos centrą, juk praverstų naujo leidimo magistralės žemėlapis, kuriame surašyti ne tik kempingai, bet ir jų darbo laikai, kainos ir adresai. Dar toks leidinukas neblogas apie Møn-Sydsjælland.

Stege mieste

Stege mieste

Išvažiuojant iš miestelio mus palydi labai malonus kvapas – ten skanius sausainius kepa.

Artėjant prie tos lankytinos vietos, prasideda linksmieji kalneliai, tai įkalnė, tai nuokalnė, ir pakankamai aukštos vietos. Galiausiai jau pradeda užknisti, bet pasiekiame Liselund parką. Parkas gražus, bet tiek prisivažinėjus maga toliau traukti ir surasti tą nerealią pakrantę.

Liselund parkeLiselund parke

Taigi, apsižvalgę, pravažiavę jau laaabai kalvotais miškais, sutikę keletą kalnų dviratinkų ir pamatę tokius ženklus:

pagaliau pasiekiame Møns Klint. Pakrantė ilga, vaizdas nerealus – neverta niekur skubėti. Ypač kai kažkur netoliese turi būti “šelteris“.

Møns Klint

O prieglobstis – nemokamas tikrai čia yra! Jis nemokamas visiems dviratininkams ir pėstiesiems. Vasarą būtina rezervuoti iš anksto kažkur čia. O šelteris atrodo štai taip:

Kadangi buvome vieni, tai ir dviračius po stogu laikėme. Netoliese ir tualetas su klozetu buvo, ir popierius. Pasaka tiesiog. 🙂 Na šiek tiek nejauku ir neramu kažkokiame miške nakvoti, bet išgyvenome! Beje, naktį ir vėl lijo. Ten lyja naktimis… 🙂 🙂 🙂

Nuotraukų žemėlapis.

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją I. [Kiel-Puttgarden]

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją II. Rødby-Møn

>>Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją IV. Møn-Fakse-Stevns-Køge

Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją II. Rødby-Møn

Triukšmadariai ir paprašaikos
Triukšmadariai ir paprašaikos

Atplaukėme į Daniją. Kur rasti dviračių taką ir kaip važiuoti ilgai bandėm nuspręsti. “Apsauginės“ liepė trauktis iš beveik “autostrados“. O aplink gi vos ne laukai, jokių dviračių takų ženklų. Na šaip netaip pasivažinėjom keliais ir aptikom šiokį tokį ženklą. Nusivyliau daniškais dviračių takais, nes nebuvo iškart nuorodų iš kelto kur ir kaip važiuoti…

Danijos žemėlapį jau turėjome geresnį, tik jis buvo pakankamai senas, nes net nemokamai atidavė prieš kelis metus Haderslev informacijos centre.  Tada dar galvojau, kad jis man bus vietoj paveikslo ant sienos… Ogi pasirodo, jis daug vertingesnis – sužymėti nacionaliniai dviračių “takai“!! 8 ir 9-uoju takais ir stengėmės važiuoti link savo tikslo.  Dabar pavyko rasti internete žemėlapį su dviračių takais rytinėje pakrantėje. Jis yra čia(Berlynas-Kopenhaga dviračiu) – daug informatyvesnis nei turėjom, bet gi daug įdomiau ne viską žinoti. Beje, Danijoje labai daug žemėlapių ir visokios kitos informacijos apie lankytinas vietas yra nemokami. Neįsivaizduojat kiek jau turiu visokių lankstinukų, brošiūrų ir dar nežinia ko iš Danijos 😀

Maribo katedra
Maribo katedra

Taigi, trumpai apie kelionę. Pirmą dieną, tiksliau vakarą, mūsų tikslas buvo pasiekti dar dirbantį kempingą. Pagal žemėlapį jis buvo Maribo miestely, prie ežero, gamtoje ir vėl. Kodėl vėl? Ogi gyvūnai savo čiulbesiu ulbesiu miegoti neduoda. Kaina truputėlį nustebino(10EUR žmogui), bet nieko, dušai bent įskaičiuoti… Ši diena buvo pakankamai trumpa, nuvažiavom apie 60km dviračiais,  plaukėme keltu, oras kaip užsakytas.

Kitą dieną žinojome, kad trumpinsim atstumą iki Kopenhagos. Nors ir gavome lankstinukų apie Maribo, nesustojome. Važiavome pro Nykøbing Falster, nes pasirinkome 8-9 kelius, kurie eina palei pakrantę.  Žinoma, šiek tiek grybavome, nes žemėlapis su dviračių takais nepakankamai smulkus buvo. Visgi, begrybaudami šiaip netaip atvažiavome iki Stubbekøbing ir neradome jokio tilto… O kam tas tiltas? Gi maršrutas eina per  salas. Viena iš tokių salų –  Bogø, į kurią iš Stubbekøbing galima patekti tik keltu. Jėga! Kas mums beliko daryti, negi dabar važiuosim į neaišku kur, kad nereikėtų keltis keltu. O jau vėsu darėsi ir dangus niaukėsi.

Stubbekøbing

Stubbekøbing

O keltas toks visai mažiukas ir matyt tik vietinius ir turistus perveža. Bet visgi nesigailiu, kad nežinojau, jog ten nėra tilto ir plaukėme keltu. Kodėl? Kelte radome dar vieną bukletėlį. Jo viršelis buvo nerealus – net nepatikėjome, kad Danijoje yra tokių vietų (kai mokiausi čia, niekas net neužsiminė apie tokius kampelius). Šis bukletėlis mus privertė nukrypti nuo mūsų tikslo ir praleisti dar kelias dienas Danijoje, daugiau nei planavau, bet apie tai bus tęsinyje. Išlipę iš kelto pakankamai nesunkiai radome kur toliau važiuoti. Labai patiko važiuoti “tiltu“ iš Bogø į Møn.

Vakarop oras pasitaisė – jau artėjant link kempingo pradėjo stipriai lyti, bet vakaro tikslas buvo rastas – Vestmon camping, Askeby. Kaina panaši, kaip ir ankstesniame kempinge. Nors visai šalia buvo “tent place“, kur už žmogų 20 DKK, mes mieliau pasirinkome šią vietą. Juk priėmime laukėm, kol nustos lyti. Nustojo, susimokėjom, pastatėm palapinę  ir kad davė vėl lyti ir vėjas pūsti – vos palapinės nenunešė. Pasirodo, jog jei kempingas prie jūros, tai geriau palapinę  prikabinti ir kabliukais, o ne tik daiktus sukrauti 🙂 🙂 🙂 Aij, ir kaip visada pamirašau paminėti, kad nuvažiavome apie 90km.

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją I. [Kiel-Puttgarden]

>>Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją III. Møn
%d bloggers like this: