Korėja 7. Jeonju – Hanok kaimelis beveik miesto centre

Pertraukėlė

Pertraukėlė

Kelionė į Jeonju prasidėjo lagamino tampymu metro požemiuose. Pasirodo, jei pagal žemėlapį persėdimas kaip ir toje pačioje vietoje, tai dar nereiškia, kad nereikės pasivaikščioti iki kito sustojimo. Nepaisant šio nesusipratimo beveik laiku autobusas buvo pasiektas. Prie jo laukė dar keletas norinčių. Deja, šįkart buvo nelaiminga diena ir visi keliautojai pasirodė ir netgi vienus jau senokai įlipusius ir įsitaisiusius japonus išvarė. Kelionė nebuvo nuobodi vien dėl sustojimų viešose poilsio vietose. Ten net aikštelės sunumeruotos, begalė keliautojų, daug tualetų ir kavinių, bent vienas informacijos centras, o kartais net ir koks smulkus koncertas. Nespėjus pabust, bet greitai sekant link tuštinimosi vietų bėgančius vietinius, reik nepamiršti atsisukti ir įsiminti autobuso vietos numerį.

Hanok kaimas nuo kalniuko

Hanok kaimas nuo kalniuko

Atvykus į išgirtą kultūrinio paveldo miestą, pasijaučiu lyg kokioje Palangoje Basanavičiaus gatvėje ne sezono metu. Namukai tokie vieno – dviejų aukštų su ypatingai apipavidalintais juodais stogais. Prie plačios gatvės prekiautojai traukė akį. Deja, paėjus šiek tiek toliau jokios jūros nebuvo, o tik naujesnių laikų pastatai ir didelis miestas. Pasirodo, Jeonju  yra beveik Vilniaus dydžio ir turi senovinį kaimelį su kokiais aštuoniais šimtais autentiškų namukų.

Ar ne Palanga čia?

Ar ne Palanga čia? Tik kodėl joje hieroglifai? Medžio šaka irgi geroje vietoje uždengia greičio ženklą.

Ir lietus, ir dviratininkai

Ir lietus, ir dviratininkai, ir kameros

Stogų (ne)įvairovė

Stogų (ne)įvairovė

Kaimas mieste

Kaimas mieste

Teko pabuvoti Gyeonggi rezidencijoje, kur įėjimo bilieto kaina juokinga, o įėjus pamatai nemažai senovinių pastatų ir dar gali įeiti į muziejų su karalių paveikslais, sostu ir apeigų scenomis. Čia pastebėjau, kad beveik visur nurodyta kokia kryptimi reikėtų eiti. Tai “Keep right“, tai rodyklės kokios nupaišytos. Protingi ir apgalvoti žymėjimai. Muziejuje gėlių vazonai apkabinėti juostomis su kažkokiu tekstu. Jei jos nebūtų rožinės, tai pagalvočiau, kad ten laidotuvių vainikai. Keistas jausmas. Dar radau vandens aparatą be plastmasinių stiklinių. Pasirodo, jog stiklinė gali būti padaryta ir iš popieriaus.

Rezidencijos parkelis

Gyeonggi rezidencijos kiemas

Teko palypėti ir į Omokdae kalniuką, tik taip ir nesužavėjo niekas. Na tik tai, kad pagrindinis pastatas yra atviras visiems, bereikia nusimauti batus prieš einant ten pasėdėti. Šiaip toks parkelis mintims prablaškyti ir Hanok namukus iš viršaus nužvelgti. Sakė, kad gražu ten vakare būna. Nepatikrinau.

Omokdae. Prieš eidami į vidų privalote nusiauti batus.

Omokdae. Prieš eidami į vidų privalote nusiauti batus.

Nuobodokas man šis miestelis, o gal tai tiesiog niūrus oras ar tai, kad vieną dieną beveik niekas nedirbo, paveikė. Patiko tik saldumynai, tas tradicinis maistas ir tai, kad net ir paprastoje beveik valgykloje, kur meniu tik korėjiečių kalba, bet virėja beveik moka anglų kalbą. Vienoje kavinėje, kur valgėm sriubą, patalpa buvo padalinta į dvi dalis. Pirmojoje standartiniai stalai su kėdėmis, kitoje pusėje aukštesnės šildomos grindys, pagalvės ir žemesni staliukai. Mes kai buvom, tai kuklumu nesiskundėm ir po tris pasidėjom ant grindų.

Šildomos grindys, žemi stalai ir plonos pagalvėlės. Imam po tris.

Šildomos grindys, žemi stalai ir plonos pagalvėlės. Imam po tris.

Vieną vakarą tiesiog ėjome tiesiai į niekur. Įdomu gi pasižvalgyti kaip ta Korėja atrodo. Pasakyčiau, kad jei ne tos kitokios raidės, tai jausčiausi kaip namie. Na gal šiek tiek keista, kai ant žemės vietoj plytelių koks didelis medžiagos gabalas patiestas, ar sutemus vis dar veikiantis didelis turgus, vaisių pardavėjai turintys mikrofoną su garsiakalbiais ir bandantys parduoti likučius ragina kitus pirkti. Kadangi turgelyje esančioje parduotuvėje nusipirkau nemažai bananų, sulčių, tai jau norėjosi eiti atgal. Ir eiti tik ten, kur šviečia ryškūs reklaminiai stendai ir yra šaligatvis.

Medžiaga vietoj plytelių? O gal ten šalia remontas?

Šaligatvis. Medžiaga vietoj plytelių? O gal ten šalia remontas?

JIFF gatvė

JIFF gatvė

Jeonju gatvėm

Jeonju gatvėm

Kitą dieną atsidarė visi muziejai. Galima buvo eiti į betkurį kiemą ir žiūrėti ką ten žmonės veikia. Vis dar buvo keista, kad muziejuose nėra jokių prižiūrėtojų ir gali laisvai vaikščioti. Na taip, visur parašyta, kad jus stebi kažkokia CCTV, bet tai anokia čia problema.

Nuošalioj neatnaujintoj rezidencijoj radom fotosesiją. Aš irgi pabandžiau. Ne kas gavosi. Bet bent šiek tiek suprasit kaip tie tautiniai drabužiai atrodo.

Nuošalioj neatnaujintoj rezidencijoj radom fotosesiją. Aš irgi pabandžiau. Ne kas gavosi. Bet bent šiek tiek suprasit kaip tie tautiniai drabužiai atrodo.

Ir apie dviračius. Dviratininkai važinėja su skėčiais kai lyja. Dviračių takai irgi iš gražių  gražiai sudėtų smulkių plytelių. Tai neverkit Vilniečiai prie Europos važiuodami.

Kažkada iš manęs juokėsi nemažai žmonių ir siūlė imti skėtį važiuojant dviračiu. Visgi Korėjoje žmonės taip važinėja.

Kažkada iš manęs juokėsi nemažai žmonių ir siūlė imti skėtį važiuojant dviračiu. Visgi Korėjoje žmonės taip važinėja.

Ne tik Lietuvoje dviračių takai plytelėmis kloti.

Ne tik Lietuvoje dviračių takai plytelėmis kloti.

Ir paskutinė. Kai nebelabai žinai kur tie namai, pamatai angelą.

Čia kai naktį pasiklysti ir randi apšviestus angelo sparnus, net nesupranti kas per velnias čia nešė.

Čia kai naktį pasiklysti ir randi apšviestus angelo sparnus, net nesupranti kas per velnias čia nešė.

Daugiau nuotraukų G+‘e.

Ankstesnės dalys:

  1. Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima. lapkričio 19, 2012
  2. Įleido! 2 dalis. lapkričio 20, 2012
  3. Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis lapkričio 23, 2012
  4. Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis. gruodžio 19, 2012
  5. Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau? gruodžio 31, 2012
  6. Prakąsti desertai. Korėja. 6 dalis. sausio 7, 2013

Prakąsti desertai. Korėja. 6 dalis.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Lengviausiai suprantamas tekstas Korėjoje, tai tie keturi nuliukai nuotraukoje. Nors turėtų užtekti ir vieno, bet gal jis vienišas pasimestų tarp kitų simbolių, o dabar kiekvienam aišku. Visgi, suprasti kas ten aukščiau problematiška ir jei įstaiga neturi meniu su paveiksliukais, ir aplink nėra valgančių, tai labai sunku ką išsirinkti. Na nebent iš kažkur pagyvenusi virėja ar padavėja moka anglų kalbą.

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Vieną vakarą buvo iššukuotas Seulo naktinių maitinimo įstaigų rajoną. Net galva apsisuko nuo pasirinkimo, neaiškumo, nežinojimo. Po kokios valandos išsirinkau vieną. Su paveiksliukais ir kainomis ant langų, ir kažkokia rožine juosta apvyniota gėle. Įėjus į vidų laukė siurprizas.

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Kampe stovėjo geltona dėžė. Pfu, maisto užsakymo automatas. Ir viršuj, ir apačioj ekrano akį traukė kažkokie įspėjamieji užrašai ant raudono fono, papildomas lapukas su neatpažįstamu tekstu prie atsiskaitymo tipų sąrašu ar instrukcija. Žiūrėjau, žiūrėjau į maisto nuotraukas. Kai kur jos vienodos, bet pavadinimai ir kainos kitokie. Pribėgo virėja. Pabandžiau paklausti kuo skiriasi. Nelabai pavyko. Ji rodė, kad pasirenki, įmeti pinigus ir gauni lapuką. O man pirmiau reikėjo sužinoti kur ne aštrus maistas. Nepavyko. Tuomet pribėgo vakarieniaujantis vyras ir padėjo išsirinkti. Pasiūlė sriubą. Ją ir pasiėmiau.

Sriuba užsakius

Sriuba užsakius „iš aparato“.

Prie jos kaip ir prie beveik viso maisto Korėjoje atnešė ir didelį indą Kimči. Atidariau, pasižiūrėjau, nufotografavau ir nustūmiau toliau.

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Saldumynai Korėjoj

Saldumynai Korėjoj. Prakąsti ir nufotografuoti gi būtina.

Ar jau sakiau, kad Korėjoje viskas iš ryžių ir ryžiams? Net spurgos ne iš varškės, o ryžių. Daug kur parašyta glutinous rice cake arba kokia sweet potato. Na ryžių desertus iš Azijos kažkada teko ragauti, tai labai nestebino, bet iš bulvių? O gal ten visgi ne bulvės, net nežinau. Teko bandyti gal dviejų rūšių. Vienas kaip paprasta geltona vientisa bandelė – nieko neįprasto. Kitas tai net nežinau kaip apsakyti. Na tiesiog – šlykštus ir glitus. Kelis suvalgiau, kiti patys suprantat kur iškeliavo.

Bulviniai šlykštukai

Bulviniai šlykštukai

Tai dabar einam prie skaniausių desertų. Jie žinoma iš ryžių ir greičiausiai su raudonų pupelių įdaru ir vadinasi Tteok. Pirmą kartą paragavus kažkaip nesužavėjo, bet paragavus dar vienus tai jau nebegalėjau sustoti. Vienam mieste jų gan ilgai ieškojom, bet radom tik kitą dieną ir paskutinę dėžutę. Teko dalintis. Tai skaniausias tas, kur baltas viršus ir toks guminis, bet ne per daug. Gali spaudyti kiek nori, o tada valgyti. Sakė juos duoda vaikams, kai jie ruošiasi ar eina į egzaminą. Kadangi vienas toks tuo metu ir vyko, tai vakare buvo išpardavimas ir nusipirkau tris dėžutes pabandymui.

tteok - niam niam

tteok – niam niam

Kitą kartą parduotuvėj radau kažkokių geltonų bandelių maišą. Nusipirkau. Pasiklausiu korėjietės kas prie 30 parašyta, tai paaiškino, kad kiekvieną reikia po 30 sekundžių šildyti mikrobangėje. Keisčiausia, kad jei jau dvi, tai vieną minutę, jei tris, tai pusantros. Išpakavus atrodė, kad šildyti minutes, o ne sekundes reikėtų. Visgi skonis tai toks keistas ir dar įdaras žiauriai saldus. O dabar valandėlę paieškojus radau, kad tai turėtų būti jjinbbang – tradicinė korėjiečių duona. Prie kasų garinimo aparatuose šie margieji sukasi.  Jei įdomu kas čia tiksliau, tai dar korėjietiškai su nuotraukomis.

Geltonos bandelės

Geltonos bandelės

Kitas kvailiausias pirkinys buvo Gyeongju mieste. Ant gražios dėžutės užrašyta, kad populiari to miesto duona. Sumokėjau nežinau kiek, bet prašiau mažiausio. Ir nesuklydau. Pasirodo tai beveik maži blyneliai su raudonų pupelių kremu tarp jų. Blynai, o ne duona. Jei kas valgėt, galit patikslinti, bet mano skonio receptoriai taip juos pavadino. Neverta arba aš kažką visai ne tai nusipirkau, bet Google sako, kad turėtų būti kažkas panašaus į visai ką kitką. Būtinai peržiūrėkite ten visas nuotraukas.

Gyeongju „duona“

Gyeongju „duona“. Graži dėžutė, bet daugiau nieko gero.

O namo parsivežiau šiek tiek saldumynų ir jūros dumblių 24 pakelius (Gim). Pastarieji labai greitai susivalgė, kai kurie labai norėjo dar. Ir kodėl neprisikimšau jų pilno lagamino?

Jūros dumblių užkandis

Jūros dumblių užkandis

Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume. Arba tiesiog į Google kitokių vaizdų.

Ankstesnės dalys:

  1. Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima. lapkričio 19, 2012
  2. Įleido! 2 dalis. lapkričio 20, 2012
  3. Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis lapkričio 23, 2012
  4. Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis. gruodžio 19, 2012
  5. Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau? gruodžio 31, 2012

Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau?

Prieš važiuojant į Korėją mane įspėjo, kad ten maistas labai aštrus. Tai aš iškart pasiskaičiavau ir pasiėmiau apie dešimtį šokoladų, beveik tiek pat hematogenų, kilogramą saldainių ir avižinės košės daugiau nei dešimt mažų pakelių. Na čia dėl viso pikto. Nežinojau kas ten ir kaip bus. O pasirodo viskas ne taip ir blogai. Neskaitant tų ‘hieroglifų’ ir kartais pasitaikančio aštraus padažo lašelio.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Vieną dieną teko eiti “pavalgyti“ su kinu. Jis sakė radęs gerą vietą ir iškart užsakė sriubos. Tada jam reikėjo gražiai paaiškinti, kad aš aštraus maisto nevalgau. Jis neapsakomai pyktelėjo ir paklausė kokio velnio aš čia išvis važiavau. Na aš patylėjau, bet gi Korėjoje yra ir ne aštraus maisto. Na bent desertai tai tikrai ne aštrūs. Tuomet jis keletą minučių bandė susikalbėti su virėja, kad man nedėtų jokių aštrių dalykų. Na, jis korėjiečių tik šiek tiek sakė moka, bet ilgai jie ten vos ne “mušėsi“. Pasirodo ji bandė įtikinti, kad sriuboje bent šiek tiek to aštrumo tiesiog privalo būti. Kitą dieną ten teko dar kartą apsilankyti tik šiek tiek vėliau. Šįkart graikui rodė tą nuostabiąją sriubą ir kažkaip mes ten užsisėdėjome, kad po valandos dar ir kažkokių juodų vos ne dešrų atnešė. Lyg ir juodų ryžių dešrelė, net nežinau. Pasiklausti ir nebuvo kaip, nes kino nebebuvo.

Juodų ryžių dešrelė?

Juodų ryžių dešrelė? Keistas skonis toks.

Kitomis dienomis daugiau nebeeksperimentuodavau ir imdavau Gimbap arba Bibimbap prieš tai pasakius, kad aštraus padažo nereikia. Pirmasis kaip jau rašiau yra suši atitikmuo tik patiekiamas be sojos padažo. Prie jo jau nieko nereikia. Jis skanus ir vienas. Į vidų deda daržoves, kartais sūrį, tuną arba tuos aštriuosius tradicinis kopūstus Kimči.

Gimbap

Gimbap – skubančių maistas. Bėgi ir kramsnoji tą iš rožinio pakelio. Vieno negana.

Tradicinis korėjiečių patiekalas yra Bibimbap, kurio “gimtinė“ yra Jeonju miestas. Į didelį gilų indą dedami ryžiai, kurie uždengiami įvairiaspalvėmis daržovėmis. Per patį lėkštės viduriuką įdeda šaukštą aštraus padažo ir paslepia jį pakeptu ar žaliu kiaušiniu. Pasigrožėjus gautomis spalvomis reikia viską sumaišyti su lazdelėmis ir valgyti. Jei to patys nepadarysite, tai ateis “virėja“ ir tai padarys už jus! Paslaugūs tie korėjiečiai, vienok. Pirmosios dvi nuotraukos būtent ir yra iš Jeonju, kuriame Bibimbap ir buvo skaniausias.

Bibimbap - tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių.

Bibimbap – tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių. Dešinėje apačioje matosi ir nedidelis žiupsnis Kimči paaštrintų kopūstų.

Dar vienas labai populiarus maistas – Bulgogi. Vakarais visos paprastos kavinės virsta grilio užeigomis, kur klientai patys kepa mėsą. O jų būna nemažai, nes visi korėjiečiai po darbo tiesiai su kostiumais su visais bendradarbiais eina valgyti ir gerti. Pirkėjams tereikia pasirinkti kokio tipo kiek nori ir tuomet ant stale įmontuotos ugnies ar dujinės viryklės gali ją išsikepti. Jei mėsos gabaliukai per stori, tai galima ją sukarpyti žirklėmis. O jei esate užsienietis, tai greičiausiai padavėjai ar pačios virėjos ateis jus prižiūrėti, kad nepridegintumėte. Prie mėsytės gaunate dar ir daug lėkštučių visokių daržovių ir, žinoma, Kimči. Šį patiekalą aš tik fotografavau, nes na ne man ta mėsa ir tos aštrios daržovės.

Bulgogi - išsikepk pats sau mėsą.

Bulgogi – išsikepk pats sau mėsą. (1 ir 3 paveikslėlis)

Na šiam kartui užteks. Kituose pasakojimuose gal daugiau apie desertus ir kitus nutikimus paminėsiu. Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume.

Ankstesnės dalys:

Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis.

Tai pirmasis rytas ir pilna diena, kai žvalgiausi aplink Seulą. Planas buvo pavalgyti, o tuomet jau palei gynybinę sieną pasiekti televizijos bokštą.

Gimbap - korėjietiški suši

Gimbap – korėjietiški suši

Pietūs man buvo labiausiai mėgstamą maistą primenantis Gimbap. Beveik tas pats kas suši. Tik prie jo nereikia jokio sojos padažo, nes dumbliai ir viskas kas viduje taip skanu ir be jokio papildomo skysčio. Iš tiesų susirasti maistą neišmokus pavadinimų korėjietiškai yra gan sunku. Na bent man sunku, nes aš daug ko nevalgau. Visgi pirmasis kąsnis nebuvo nei aštrus, kaip visas kitas maistas Korėjoje, nei su keistais gyvūnais ir aš jį vos įveikiau. Dabar dar kartą įsižiūrėkite į nuotrauką. Visi šie dešimt gabaliukų kainavo kokius penkis litus. Ar žinote kiek pas mus kainuoja?! Prie šio rinkinio dar buvo patiektas sriubos/sultinio dubenėlis ir galima buvo piltis geriamo vandens kiek tik nori.

2012-11-03 12.57.43 Jei jau eiti per perėją, tai tik visu būriu.

Jei jau eiti per perėją, tai tik visu būriu.

2012-11-03 13.13.42 Dongdaemun Design Plaza - dar stato, bet visai įdomiai atrodo.

Dongdaemun Design Plaza – dar stato, bet visai įdomiai atrodo.

Kaip jau minėjau, dienos tikslas buvo susirasti gynybinę sieną ir ja pasiekti N Tower, kas lyg ir televizijos bokštas. Ėjom ėjom. Priėjom kažkokius ale vartus. Netoliese turgelis, kalniukas, bet jokios sienos nesimato. Ok, reik eiti ten, kur kažkoks iš tolo žibantis pastatas su žole ant stogo. Priėjus arčiau jokio įėjimo nesimato, tik netikra žole apklijuota tvora aplink. Apėjus ratu pagaliau atsirado kažkoks įėjimas su liftu. Invalido ženkliukas buvo gražiai ignoruotas ir pataikyta į požeminį turgų. Velnias, ne ten tikrai. Užlipus netoliese esančiais laiptais vėl šviesa. Tai kas čia per pastatas? Kažkas panašaus į turgų. Paėjus iki dar kito nekampuoto pastato kampo buvo dar vienas liftas. Šis jau kyla į viršų ir aukštų yra net keturi. Prie dviejų net parašyta, kad viename informacija, o kitame ekspozicija. Tai ką čia su ta informacija, reikia tiesiai į ekspoziciją. Ir kaip nebūtų keista atvykus į ekspoziciją, ten nė gyvos dvasios – tik visokie ekranai mirga su video įrašais, pavyzdžiais. Pasirodo čia kažkoks mažas muziejus, bet lankytojus stebi tik kameros ir nėra jokios bobutės. O užlipus laiptais į viršų pasirodo ir poilsio aikštelė su suoliukais.

Seoul Design Plaza muziejaus siena.

Seoul Design Plaza muziejaus siena

Pasivaikščiojimas Seule

Pasivaikščiojimas Seule

2012-11-03 14.28.16 Beveik nieko įdomaus ir gražaus. Tiesiog vaizdas nuo gynybinės sienos.

Beveik nieko įdomaus ir gražaus. Tiesiog vaizdas nuo gynybinės sienos ir tik keli elektros laidai. Kitur tai daug didesni kaltūnai jų.

2012-11-03 14.09.16

Jei neužtenka tikrų medžių, galima pasistatyti ir metalinius. Dabar pažiūrėjau, kad ir tie kiti „medžiai“ irgi neauga, o yra nešiojami.


2012-11-03 13.40.12 Kažkokia keista bažnyčia, bet kruopštumo tai reikėjo laiptus planuojant nemažai spėju.

Kažkokia keista bažnyčia ir kruopštumo tai reikėjo laiptus planuojant nemažai.

Minkštas linoleumas ant gatvės pėstiesiems

Minkštas linoleumas ant gatvės pėstiesiems. Daug maloniau lipti į kalniuką.

Ieškojom gynybinės miesto sienos, pasiklydom parke, bet gerieji beveik nekalbantys angliškai korėjiečiai vis tiek bandė padėti ir nurodė kur ir kaip pasiekti tą televizijos bokštą. Lipom, lipom, mėgavausi minkšta kelio danga skirta specialiai pėstiesiems pakilti į kalną, klausiau keistai kaukiančių autobusų ir nuolatos pypsinančių kelyje pasimaišiusiems dviratininkams. Pasirodo ten buvo elektriniai autobusiukai, kurie užvažiavę ant kalno pasikrauna ir leidžiasi žemyn. Man sakė, kad kažkur turi būti funikulierius. Tik aš niekaip negalėjau suprasti kur jis. O kai prieš akis išvydau bokštą supratau – nebus jokio keltuvo, čia buvo pėsčiųjų takas! Gaila nepaskaičiavau kiek užtruko lipimas.

Kraunam autobusą

Krauna autobusą

Ten ta tolima marga tvora irgi apkabinėta spynelėmis, telefonų dėklais ir dar visokiomis kitomis nesąmonėmis

Ten ta tolima marga tvora irgi apkabinėta spynelėmis, telefonų dėklais ir dar visokiomis kitomis nesąmonėmis

Spynelių ir telefonų dėklų eglutė

Spynelių ir telefonų dėklų eglutė. Ir tokių ten nemažai, kaip ir žmonių.

Širdelė

Širdelė, o viduj begalė spynelių, telefonų dėklų. Lyg širdį sudarytų tik plastmasė.

Užlipus tokį kalniuką neiti į bokštą būtų buvę kaip ir kvaila, tai prastovėjus keletą minučių eilėje nusipirkau bilietą į tą N Seoul Tower. Pardavėja iškart apibraukė mano kitos eilės numeriuką ir pasakė, kad įleis tik po kokio pusvalandžio. Kai nuėjau patikrinti kame čia replės, pamačiau didelį televizorių ir jame rodomus bilietų numerius. Pasirodo, jog įleidžia tik su mažesniu skaitmeniu nei rodo ekrane. O jei laukti reiks ilgai, tai būtina nusipirkti spragėsių, nes pakilus jų jau nebus ir norėsis kuo greičiau leistis žemyn. Visgi patalpa tikrai maža ir šiaip man nelabai įdomi pasirodė.

Pakilimo numeris į Seoul Ntower

Pakilimo numeris į Seoul Ntower

Norint išeiti iš to bokšto teko vėl jungtis prie kilometrinės eilės, kuri apsisuko vos ne dukart aplink visą galimą pastato aukšto ilgį. Pastebėjau net ženklą rodantį kiek apytiksliai minučių teks laukti nuo tos vietos.

 Laukimas eilėje prie lifto netoks nuobodus su video instaliacijomis. Taip, ten lifto durys.

Laukimas eilėje prie lifto ne toks nuobodus su besikeičiančiu vaizdu ant sienos. Taip, čia lifto durys!

Atgal jau teko leistis keltuvu, nes ir sutemo, ir jėgų ne tiek daug belikę. Pasirodo kaina beveik tokia pati kaip ir kylant, ir nusileidžiant kartu. O toliau tai jau į hostelį. Pro tą neaiškią siaurą gatvelę jau nebandžiau eiti, bet užtat pagrindinėje irgi matėsi šiek tiek pagėrusių. Ypatingai įsiminė vienas sėdintis, o kitas gulintis jau galvą padėjęs ant jo. Lėkiau iki tų nakvynės namų ir daugiau nelindau į lauką. Na tik ant stogo pasižvalgyti. Mačiau apačioje moteriškę tupinčią. Ilgai ji ten kažko laukė.

Laidų kaltūnas ir moteriškė

Šiek tiek daugiau ir paverstų didesnių nuotraukų šiame albume.

Ankstesnės dalys:

Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis

Išsikrapščius iš oro uosto teko ieškoti traukinio vežančio į miestą. Tai pavyko atlikti gan lengvai, nes visur informacija pateikiama ir anglų kalba, ir yra daug rodyklių. Netoli įėjimo stovi keletas automatų, kuriuose leidžiama pasirinkti kalbą ir nusipirkti bilietą. Jie tokie paprasti ir aiškūs, kad galima net ir neįsijungus anglų kalbos, o apsirūpinti bilietu.

Susisiekimo bilietas į vieną pusę

Susisiekimo bilietas į vieną pusę

Šie bilietai buvo naudojami metro ir kiekvieną kartą perkant reikėdavo įmesti užstatą papildomai prie jo kainos, o atvykus į paskirties tašką ir išėjus iš metro zonos tiesiog grąžinti į priėmimo aparatą ir atsiimti savo 500 won’ų užstatą.

Vaizdelis pro langą

Vaizdelis pro langą

Tik gerai išstudijavus nakvynės namų pateiktą instrukciją juos galima pasiekti laiku ir nevaikštant ratais. Tai yra labai svarbu, nes ne visuose žemėlapiuose yra sužymėtos mažesnės gatvės ar numerių ant namų išvis nėra. Nė karto neteko ieškoti pagal numerį. Jei visgi sugalvosite eiti ne pagal instrukcijas, tai galite pasiklysti ilgam arba atrasti ką tokio įdomesnio, kaip kažkokios moteriškės žvelgiančios pro stiklines duris ar tiesiog krūvą moterų vonios dydžio susėdusias kambariuke ant žemės ir žiūrinčias televizorių, ir kažko laukiančias. Jei ne kitose duryse pamatyta atviriau apsirengusi moteriškė, tai net ir nepagalvočiau kas ten per siaura gatvelė. Bet nieko neklausėm, nesitikslinom – kitą kartą tiesiu taikymu į nakvynės namus. O vaizdas pro nakvynės namų langą kaip ir daugumoje nakvynės vietų nei džiugina, nei liūdina, bet vis tiek būna įdomus. Vat ir pirmajam mačiau daug stogų kažkieno kieme.

Seulo žibintų festivalio ženklas ant tiltuko per upelį su begale žibintų

Vakare kaip tik vyko Seulo žibintų festivalio atidarymas, apie kurį užsiminiau muitinės poste. Ant siauro Cheonggyecheon upelio, kuris anksčiau buvo asfaltuotas ir paverstas gatve, bet vėliau atgaivintas, vakare buvo įžiebti tūkstančiai žibintų. Kiekvienas vaizdavo kokį nors herojų ar darbininką, ar gyvūną, ar šiaip kokį pastatą. Šis renginys nustelbė savo dydžiu mūsų tą lygiadienio šventę Vilniuje, kai būna plukdomos skulptūros Nerimi.

Kaip akvariume, tik ne vandenyje.

Kaip akvariume, tik ne vandenyje.

Korėjai artimiausių ir žinomiausių šalių gyventojams po skulptūrą

Korėjai artimiausių ir žinomiausių šalių gyventojams po skulptūrą

tolumoje paslėptas moters paveikslas

Tolumoje paslėptas moters paveikslas

Kovos menų pamoka

Kovos menų pamoka

Animacinio filmuko herojai. Prie jų dar ir greičiausiai filmo melodija garsiai skambėjo.

Animacinio filmuko herojai. Prie jų dar ir greičiausiai filmo melodija garsiai skambėjo.

Tuoj jie ateis ir įves tvarką

Tuoj jie ateis ir įves tvarką.

O taip jie tvarkosi su begale norinčių patekti į festivalį. Tiesiog prideda keletą tvorų, virvių ir reguliuoja, kad niekas be eilės nelįstų.

O taip jie tvarkosi su begale norinčių patekti į festivalį. Tiesiog prideda keletą tvorų, virvių, padaro labirinto tipo įėjimą ir reguliuoja, kad niekas be eilės nelįstų.

Daugiau mano nuotraukų G tinkle, o jei nepatinka jų kokybė visuomet galite padovanoti fotoaparatą arba pasiieškoti internete, arba kitais metais patys nuvažiuoti ir nufotografuoti! Laukite tęsinio… 😀

%d bloggers like this: