Keliauk į Skandinaviją – Stokholmas

Dauguma kai tik išgirstą pasiūlymą nuvykti kur nors į Europos šiaurę, iškart išpyškina, kad ten brangu ir nevažiuos. Na gerai, dar sako, kad ten oras blogas, vasaros nėra ir dar kažko nėra, ir dar kažkas nepatinka. Visgi, nuo šių metų Švedijos sostinėje Stokholme dauguma muziejų patapo nemokami. Tik keli žinomiausi liko mokami, kiti ima mokestį tik už kokius specialius renginius ar ekspozicijas. Tie, kurie neįeina yra Vasa, Abba, Skansen ir gal dar kažkas.

StokholmeSakurosPow.png

Nemokami muziejai

Šis sudarytas 2016 metų kovo mėnesį. Prieš vykdami būtinai pasitikrinkite ar niekas nepasikeitė ir aš nesuklydau.

Šie kaip ir turėtų būti nemokami. Darbo laikas gali keistis priklausomai nuo sezono.  Vieną kartą į savaitę kai kurie muziejai dirba ir vakare. Jei vyksta koks renginys, tai į renginius irgi gali tekti susimokėt, bet gi jūs einate į muziejų nemokamai, bet ne į renginį?

  1. Armémuseum (Army museum)
    • Rugsėjis – gegužė
      • Antradienis: 11.00–20.00
      • Trečiadienis – sekmadienis: 11.00–17.00
    • Birželis – rugpjūtis
      Pirmadienis – sekmadienis: 10.00–17.00
  2. Etnografiska museet (Museum of Ethnography)
    • Antradienis-sekmadienis: 11 am-5 pm
    • Trečiadienis: 11 am-8 pm
  3. Flygvapenmuseum (Swedish Air Force Museum)
    • Rugsėjis -gegužė
      • Antradienis – sekmadienis: 11.00–17.00
      • Trečiadienis: iki 20.00
    • Birželis -rugpjūtis
      • Pirmadienis – sekmadienis 11.00–17.00
      • Trečiadienis: iki 20.00
  4. Historiska museet (History Museum)
    • Spalio 1 – gegužės 31:
      • Antradienis – penktadienis 12 am–6 pm
      • Trečiadienis papildomai: 6 pm–8 pm
      • Šeštadienis and Sekmadienis 11 am–6 pm
    • Birželio 1 – rugpjūčio 31:
      • kasdien: 11 am–6 pm (nedirba 06.24 ir 25 2016)
    • Rugsėjo 1–rugsėjo 30:
      • kasdien 11 am–6 pm
      • Trečiadienis papildomai: 6 pm–8 pm
  5. Kungl. myntkabinettet (Royal Coin Cabinet)
    • kasdien 11-17.
  6. Livrustkammaren (Royal Armoury)
    • Antradienis – sekmadienis: 11:00 –17:00
    • Ketvirtadienis: 11:00 – 20:00
  7. Marinmuseum (Naval Museum)
    • Sausis – balandis:
      • Antradienis-sekmadienis: 10am-4pm
    • Gegužė:
      • kasdien 10am-4pm
    • Birželis – rugpjūtis:
      • kasdien 10am-6pm
    • Rugsėjis:
      • kasdien 10am-4pm
    • Spalis – gruodis:
      • Antradienis – sekmadienis 10am-4pm
  8. Medelhavsmuseet (Mediterranean Museum)
    • Šeštadienis – sekmadienis: 12 pm-5 pm
    • Antradienis – penktadienis: 12 pm-8 pm
  9. Moderna museet (Modern Museum)
    • Antradienis: 10–20
    • Trečiadienis: 10–18
    • Ketvirtadienis: 10–18
    • Penktadienis: 10–18
    • Šeštadienis: 10–18
    • Sekmadienis: 10–18
  10. Nationalmuseum (National Museum)
    • Uždarytas renovacijai iki 2018, bet galima eiti į laikinas ekspozicijas:
      • Konstakademien (The Academy of Fine Arts) – Fredsgatan 12, Stockholm
      • Nationalmuseum Design – Kulturhuset Stadsteatern, Sergels Torg, Stockholm.
  11. Naturhistoriska riksmuseet  (Swedish Museum of Natural History)
    • Antradienis-Sekmadienis 10-18.
  12. Sjöhistoriska museet (Maritime Museum)
    • Antradienis – sekmadienis 10 a.m. – 5 p.m.
  13. Skoklosters slott (Skokloster Castle)
  14. Statens centrum för arkitektur och design (Architecture and Design Museum)
    • Antradienis: 10-20
    • Trečiadienis-Sekmadienis: 10-18
  15. Världskulturmuseet (Museum of World Culture)
    • Antradienis: 12-17
    • Trečiadienis: 12-20
    • Penktadienis: 12-17
    • Ketvirtadienis: 12-17
    • Šeštadienis: 11-17
    • Sekmadienis: 11-17
  16. Östasiatiska museet  (Museum of East Asia):
    • Antradienis : 11 am-8 pm
    • Trečiadienis – sekmadienis : 11 am-5 pm
  17. Tekniska museet (Technikos muziejus – nemokama šiuo laiku)
    • Trečiadienis: 5 pm – 8 pm
  18. Nobel museet (Nobelio muziejus – nemokama šiuo laiku)
    • Antradienis : 5pm – 8am

Man teko apsilankyt tik gal trijuose, bet dabar kai turiu visų darbo laikus, gal pavyks ir į daugiau nueiti pasižvalgyti. Tik kai planuosite laiką, nepamirškite, kad čia muziejams reikia skirti bent po dvi valandas. Yra ten ir ką veikti, ir į ką pažiūrėti, ir dažniausiai galima pažaist ar ką nors pasimatuoti.

20160310_180450

Atvykimas nuo oro uosto iki miesto

Priklausomai kur atskrendate, gali tekti išleisti iki 30 eurų už kelionę į abi puses autobusu Flygbussarna (turėtų ir wifi jame būti). Skaičiuokite, jog 100 SEK apytiksliai yra 11 EUR.

  1. Arlanda  į abi puses 198- 219 SEK. Galite žinoma važiuoti ir taksi (kainuos virš 50 eurų į vieną pusę) arba kokiu greituoju traukiniu Arlanda Express (apie 30eur į vieną pusę, bet iš anksto perkant galima ir pigiau).
  2. Bromma (150-155SEK), bet galima ir su viešuoju nuvažiuoti. Tikrinkite Google Maps arba sl.se/en maršrutams viešuoju planuoti.
  3. Skavsta (278-285 SEK)

Jeigu radote dar kokį kitą pigesnį variantą, tai jums pasisekė.

StokholmasISVirsausPow2015

Transportas mieste

Stokholme mes pasipildom turimą SL Access kortelę (20 SEK) keliais šimtais kronų ir 75min važiavimas – 25 SEK. Daugiau ir konkrečios informacijos apie viešojo transporto bilietų kainas ir variantus. Jei negyvensite kur nors toli, tai daug važinėti gal ir nereiks.

20150818_194719(0)

Kai labai pasitiki google maps informacija, tokioje vietoje gali ir užsibūti

Ryte susiradau kaip nuvažiuoti iki šio ežero. Rodė, kad 9:20 išvažiuoja nuo stoties. Kur ta stotis net nežinau, bet atbėgom kaip tik bilietų pirkt. Kasą radom beveik 9:20. Ten sėdinti moteriškė liepė kuo greičiau eiti į 7ą terminalą, nes autobusas tuoj išvažiuos. Pasileidom bėgti ir ieškoti tos stotelės. Radom. Autobuso ne, bet žmonių – šiek tiek. Palaukėm kol visi sulips ir bandom pirkt bilietą. Vairuotojas sava kalba nurodė eit į kasą. Mes liūdnai išlipom ir bėgam. Gi lyg vienintelis išvažiuoja ryte į tą miestą. Nespėjom pradėt bėgt, kai jis pradėjo rėkti ir kažką aiškint. Maždaug liepė lipt ir pinigų nepaėmė. Mes taip su baime ir važiavom 45 minutes. Išlipant draugė dar ėjo su 10 eurų sumokėt, bet jis ją beveik pasiuntė lauk.

2015-05-17 - 1
Mūsų dienos tikslas buvo pasiektas. Deja, bilietų automato sustojime neradom. Pradėjom vaikščioti aplinkui ir ieškot kokios stoties. Nėra. Pataikėm į siaurą senamiesčio gatvelę ir kokį tai knygyną. Ten gražiai pasakė, kad neturi, bet pasakė, kad vienam bare turėtų būt. Jis prie pat stotelės. Ten nuėjus vyrukas sava kalba pasiūlė ateiti rytoj, nes neturi. Aha. Rytoj mes kitoj šaly būsim, bilietuko nebereiks. Negi vėl prašysimės nemokamai į autobusą. Po kokių penkių minučių diskusijos, galiausiai atėjo moteriškė ir pasakė kur yra kitas baras. Jį radom lengvai ir pagaliau nusipirkom kelionės bilietus. Po to, nuėjom pažiūrėt grafiko. Na, viskas lyg ir normaliai. Yra autobusas kaip ir Google sako – 16:46. Turim kelias valandas. Jėga.

20150517_115148(0)[1]

Išėjom prie ežero. Vienoj tilto pusėj vienas miestas, kitoj – kitas. Gražu. Ieškom kelto. Gal gi visai faina pasiplaukiot. Prieš nosį išplaukia. Nieko, einam pasivaikščioti. Prieinam tolesnę stotelę. Patikrinam laiką. Išsiverčiu sutrumpinimus. Pasirodo, autobusas atgal šiandien tik 13:00, po 40 min., o ne vakare. Puiku. Vos vos nelikom nakvoti.

20150517_121427[1]

Čia Italija, Iseo ežeras.

Žaidžiam su Lego ir mokomės DSDM Atern projektų valdymo metodikos

Lengviausias ir greičiausias būdas ne tik išmokti, bet ir suprasti yra darant savo rankomis, o ne skaitant knygas ar einant į paskaitas. Juk ne veltui mokykloje, universitete gaudavote praktinių užduočių. Kadangi visiškai su tuo sutinku, tai labai laukiau Agile naudotojų susitikimo, kuriame turėjo būti pristatyta DSDM Atern projektų valdymo metodika ir vykti šiokios tokios dirbtuvės.

Pasakojo apie tai, kad negalima susirinkti visų reikalavimų ir tik tuomet pradėti įgyvendinti. Gi užtenka pradinių, kuriuos tik vėliau reikia jau detalizuoti. Projekto metu negali kisti nė vienas iš trijų vertinimo kriterijų: įgyvendinimo terminai, biudžetas ir kokybė. Galima keisti tik reikalavimus, iškeičiant juos į anksčiau priimtus. Kaip sakoma vienas į sąrašą, kitas iš sąrašo. Darbo metu labai svarbi yra komunikacija, kad kuo anksčiau būtų galima pastebėti nukrypimus. Taip pat, kiekviena užduotis turėtų būti prioritetizuota ir patekti į vieną iš šių grupių:

  • privalo būti įgyvendinta – 60%,
  • turėtų būti – 20%,
  • galėtų būti – 20%,
  • nebus, jei kažkas nenumatyto atsitiks.

Daugiau ir tikslesnės informacijos ieškokite skaidrėse žemiau.

Po įdomaus pristatymo pagaliau leido mums pažaisti su Lego. Na aš nė trupučio nejuokauju. Juk produkto kūrimui ir metodikos išsiaiškinimui labai tinka šios kaladėlės – kol nepabandai savo kailiu, tol sausa teorija ir lieka teorija. Taigi, susiskirstę į keturias komandas, turėjome vieną žmogų išleisti į pasitarimą. Jis buvo pavadintas verslo ambasadoriumi. Už durų susispietę rateliu ambasadoriai klausė instrukcijų kaip būti piktiems ir nepriimti atliktų užduočių. Gal taip ir nesakė, negirdėjau, bet na ką dar jiems ten galėjo papasakoti?

Ambasadorių slaptas susimokymas

Ambasadorių slaptas susimokymas

Sugrįžę į savo komandas, jie turėjo krūvą kortelių su užduotimis. Išdavė jas visas mums ir leido septynias minutes išsiaiškinti su kortelėmis ir įgyvendinti tai, kas ten įrašyta su turimomis Lego detalėmis.

Aš kaip gyvas padaras noriu būti vienspalvis kad atrodyčiau madingas (o gal protingas? :D)

Tokias užduotis gavome. Kaip pvz. kaip gyvas padaras
noriu būti vienspalvis,
kad atrodyčiau madingas. (o gal protingas?)

Pirmiausia reikėjo nuspręsti kiek pastangų reikės kiekvienai užduočiai įgyvendinti ir susidėlioti prioritetus. Kai kai kurie ilgai galvoja, tai taip laikas ir praeina vien galvojant, o ne gaminant produktą. Pavyzdžiui, po pirmos iteracijos buvo pagaminti kažkokie robotai, kurie turėjo akis, galvą, kūną, kojas ir dar kažką priklausomai nuo grupės organizuotumo. Praėjus šioms minutėms, komandos sužinojo, kad jos turi ne tik tarpusavyje bendrauti, bet ir įtraukti tą verslo ambasadorių, nes jis pasibaigus darbo laikui gali atmesti visus atliktus darbus ir pasakyti, kad jie neatitinka reikalavimų. Na tikrai sakau, kad jie ten susimokė! Iš tiesų, vienas iš esminių Agile metodikų principų ir yra bendravimas. Juk kuo anksčiau pradedi bendrauti su užsakovu, tuo labiau esi užtikrintas, kad kai baigsis tavo laikas, tai ir tu, ir pirkėjas gaus tai, ką užsakė.

Pirmos iteracijos produktas dešinėje viršuje - balta būtybė ir aptvaras.

Pirmos iteracijos produktas dešinėje viršuje – maža balta būtybė ir aptvaras.

Antroje ir trečioje iteracijoje gavome dar naujų reikalavimų. Šįkart įgavę patirties iškart pradėjome taršyti verslo ambasadorių ir tikslintis ko jis nori ir ar tai ką darome jam tinka. Darbo metu dar buvo gauta papildomų užduočių, kurias pagal šią metodiką priimant reikia iškeisti į ankstesnes. T.y. pasiimate tas anksčiau gautas užduotis ir bandote susitarti, kad kurios nors nebereiks ir galima bus jos nedaryti, o vietoj to įgyvendinti naująjį reikalavimą. Juk laikas yra ribotas, o ne guminis ir reikia nepamiršti derėtis ir susitarti kas yra tuo metu svarbiau.

Galutinis darbo rezultatas. Padaras turi savo stogu dengtą aptvarą, ratus savo dvynukams ir yra vienspalvis.

Galutinis darbo rezultatas: padaras turi savo stogu dengtą aptvarą, ratus dvynukams ir yra vienspalvis, su akim, kojom, galva, rankom, sparnais ir dar ten kažkuo.

Vakaras praėjo naudingai. Beveik kaip neaišku kiek kainuojantys mokymai. Įdomu kas bus kovo pabaigoje. Sekite naujienas pas mane arba agile.lt. Gal irgi atsiras norinčių pravesti dirbtuves?

Korėja 7. Jeonju – Hanok kaimelis beveik miesto centre

Pertraukėlė

Pertraukėlė

Kelionė į Jeonju prasidėjo lagamino tampymu metro požemiuose. Pasirodo, jei pagal žemėlapį persėdimas kaip ir toje pačioje vietoje, tai dar nereiškia, kad nereikės pasivaikščioti iki kito sustojimo. Nepaisant šio nesusipratimo beveik laiku autobusas buvo pasiektas. Prie jo laukė dar keletas norinčių. Deja, šįkart buvo nelaiminga diena ir visi keliautojai pasirodė ir netgi vienus jau senokai įlipusius ir įsitaisiusius japonus išvarė. Kelionė nebuvo nuobodi vien dėl sustojimų viešose poilsio vietose. Ten net aikštelės sunumeruotos, begalė keliautojų, daug tualetų ir kavinių, bent vienas informacijos centras, o kartais net ir koks smulkus koncertas. Nespėjus pabust, bet greitai sekant link tuštinimosi vietų bėgančius vietinius, reik nepamiršti atsisukti ir įsiminti autobuso vietos numerį.

Hanok kaimas nuo kalniuko

Hanok kaimas nuo kalniuko

Atvykus į išgirtą kultūrinio paveldo miestą, pasijaučiu lyg kokioje Palangoje Basanavičiaus gatvėje ne sezono metu. Namukai tokie vieno – dviejų aukštų su ypatingai apipavidalintais juodais stogais. Prie plačios gatvės prekiautojai traukė akį. Deja, paėjus šiek tiek toliau jokios jūros nebuvo, o tik naujesnių laikų pastatai ir didelis miestas. Pasirodo, Jeonju  yra beveik Vilniaus dydžio ir turi senovinį kaimelį su kokiais aštuoniais šimtais autentiškų namukų.

Ar ne Palanga čia?

Ar ne Palanga čia? Tik kodėl joje hieroglifai? Medžio šaka irgi geroje vietoje uždengia greičio ženklą.

Ir lietus, ir dviratininkai

Ir lietus, ir dviratininkai, ir kameros

Stogų (ne)įvairovė

Stogų (ne)įvairovė

Kaimas mieste

Kaimas mieste

Teko pabuvoti Gyeonggi rezidencijoje, kur įėjimo bilieto kaina juokinga, o įėjus pamatai nemažai senovinių pastatų ir dar gali įeiti į muziejų su karalių paveikslais, sostu ir apeigų scenomis. Čia pastebėjau, kad beveik visur nurodyta kokia kryptimi reikėtų eiti. Tai “Keep right”, tai rodyklės kokios nupaišytos. Protingi ir apgalvoti žymėjimai. Muziejuje gėlių vazonai apkabinėti juostomis su kažkokiu tekstu. Jei jos nebūtų rožinės, tai pagalvočiau, kad ten laidotuvių vainikai. Keistas jausmas. Dar radau vandens aparatą be plastmasinių stiklinių. Pasirodo, jog stiklinė gali būti padaryta ir iš popieriaus.

Rezidencijos parkelis

Gyeonggi rezidencijos kiemas

Teko palypėti ir į Omokdae kalniuką, tik taip ir nesužavėjo niekas. Na tik tai, kad pagrindinis pastatas yra atviras visiems, bereikia nusimauti batus prieš einant ten pasėdėti. Šiaip toks parkelis mintims prablaškyti ir Hanok namukus iš viršaus nužvelgti. Sakė, kad gražu ten vakare būna. Nepatikrinau.

Omokdae. Prieš eidami į vidų privalote nusiauti batus.

Omokdae. Prieš eidami į vidų privalote nusiauti batus.

Nuobodokas man šis miestelis, o gal tai tiesiog niūrus oras ar tai, kad vieną dieną beveik niekas nedirbo, paveikė. Patiko tik saldumynai, tas tradicinis maistas ir tai, kad net ir paprastoje beveik valgykloje, kur meniu tik korėjiečių kalba, bet virėja beveik moka anglų kalbą. Vienoje kavinėje, kur valgėm sriubą, patalpa buvo padalinta į dvi dalis. Pirmojoje standartiniai stalai su kėdėmis, kitoje pusėje aukštesnės šildomos grindys, pagalvės ir žemesni staliukai. Mes kai buvom, tai kuklumu nesiskundėm ir po tris pasidėjom ant grindų.

Šildomos grindys, žemi stalai ir plonos pagalvėlės. Imam po tris.

Šildomos grindys, žemi stalai ir plonos pagalvėlės. Imam po tris.

Vieną vakarą tiesiog ėjome tiesiai į niekur. Įdomu gi pasižvalgyti kaip ta Korėja atrodo. Pasakyčiau, kad jei ne tos kitokios raidės, tai jausčiausi kaip namie. Na gal šiek tiek keista, kai ant žemės vietoj plytelių koks didelis medžiagos gabalas patiestas, ar sutemus vis dar veikiantis didelis turgus, vaisių pardavėjai turintys mikrofoną su garsiakalbiais ir bandantys parduoti likučius ragina kitus pirkti. Kadangi turgelyje esančioje parduotuvėje nusipirkau nemažai bananų, sulčių, tai jau norėjosi eiti atgal. Ir eiti tik ten, kur šviečia ryškūs reklaminiai stendai ir yra šaligatvis.

Medžiaga vietoj plytelių? O gal ten šalia remontas?

Šaligatvis. Medžiaga vietoj plytelių? O gal ten šalia remontas?

JIFF gatvė

JIFF gatvė

Jeonju gatvėm

Jeonju gatvėm

Kitą dieną atsidarė visi muziejai. Galima buvo eiti į betkurį kiemą ir žiūrėti ką ten žmonės veikia. Vis dar buvo keista, kad muziejuose nėra jokių prižiūrėtojų ir gali laisvai vaikščioti. Na taip, visur parašyta, kad jus stebi kažkokia CCTV, bet tai anokia čia problema.

Nuošalioj neatnaujintoj rezidencijoj radom fotosesiją. Aš irgi pabandžiau. Ne kas gavosi. Bet bent šiek tiek suprasit kaip tie tautiniai drabužiai atrodo.

Nuošalioj neatnaujintoj rezidencijoj radom fotosesiją. Aš irgi pabandžiau. Ne kas gavosi. Bet bent šiek tiek suprasit kaip tie tautiniai drabužiai atrodo.

Ir apie dviračius. Dviratininkai važinėja su skėčiais kai lyja. Dviračių takai irgi iš gražių  gražiai sudėtų smulkių plytelių. Tai neverkit Vilniečiai prie Europos važiuodami.

Kažkada iš manęs juokėsi nemažai žmonių ir siūlė imti skėtį važiuojant dviračiu. Visgi Korėjoje žmonės taip važinėja.

Kažkada iš manęs juokėsi nemažai žmonių ir siūlė imti skėtį važiuojant dviračiu. Visgi Korėjoje žmonės taip važinėja.

Ne tik Lietuvoje dviračių takai plytelėmis kloti.

Ne tik Lietuvoje dviračių takai plytelėmis kloti.

Ir paskutinė. Kai nebelabai žinai kur tie namai, pamatai angelą.

Čia kai naktį pasiklysti ir randi apšviestus angelo sparnus, net nesupranti kas per velnias čia nešė.

Čia kai naktį pasiklysti ir randi apšviestus angelo sparnus, net nesupranti kas per velnias čia nešė.

Daugiau nuotraukų G+‘e.

Ankstesnės dalys:

  1. Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima. lapkričio 19, 2012
  2. Įleido! 2 dalis. lapkričio 20, 2012
  3. Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis lapkričio 23, 2012
  4. Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis. gruodžio 19, 2012
  5. Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau? gruodžio 31, 2012
  6. Prakąsti desertai. Korėja. 6 dalis. sausio 7, 2013

240 minučių įkrovos – pakrauta

20130125_021911 "240 minučių įkrovos" renginio dalyvio kortelė

“240 minučių įkrovos” renginio dalyvio kortelė

Jei ketvirtadienio vidurnaktį vaikščiojote senamiestyje, tai turėjote išvysti beveik šimtą žmonių išlekiančių iš Radisson Blue Astorija viešbučio. Ne, niekas ten nedegė. Tiesiog tą vakarą „240 minučių įkrovos“ renginyje dalyvaujančios komandos kovojo dėl pietų su Vilniaus meru A. Zuoku ir lakstė po naktinę sostinę.

Į Bzn start organizuojamą renginį patekti pasisekė ne visiems. Pirmas griovys kelyje buvo registracija ir motyvacijos įvardijimas, o toliau jau teko tikėtis komisijos malonės. Pasirodo tokių norinčių buvo ne tiek mažai ir apie keturi šimtai asmenų gavo neigiamą atsakymą. Vakaro metu Ž. Glaveckaitė sakė, kad net galėtų parašyti straipsnį apie tai, kaip patekti į renginį. Gi daug nepatenkintų neigiamu atsakymu pasitaikė ir vis tiek visaip bandė pralaužti ledus. O aš visgi gavau pakvietimą. Ir kaip bebūtų keista jokių pažįstamų nesutikau. Matyt, visi pasikrovę tiek, kad nebeturi kur krautis.

Tik atvykus į viešbutį, gavau dalyvio pakabuką ir galimybę išsitraukti staliuko numerį. Tokiu būdu buvo suformuotos dešimt komandų po dešimt žmonių, kurios kovėsi dėl tos vakarienės. Man visai patiko, nes kiekviena sėdėjo ratu prie vieno stalo ir nereikėjo eiti ieškoti sau narių. Pirmąjį pranešimą apie savo gyvenimą ir kelią svajonės link pasakojo P. Kovas. Pasirodo viskas prasidėjo nuo pripučiamos valties ir visą valandą laivai vis būdavo primenami. Jis kiekvienai ypatingai progai parodė po nuotrauką iš savo gyvenimo ir visiems užduotiems klausimams galėjo kaip atsakymą papasakoti kokią istoriją. Įkvepiantis ir pamokantis pranešimas – demokratijos nėra. Po jo sekė mano labai laukiama kūrybinė užduotis pavadinimu “IN a Box”. Kiekviena komanda tiesiog gavo po dėžę su kokiu keistu daiktu ir įspėjimu, kad net jei ir nežinote kas tai yra, tai gi galite sugalvoti kaip mums parduoti. Turėjome po dešimt minučių surašyti naudingas funkcijas ir dvi minutes jį pristatyti. Mano komanda gavo trikampį grandiklį. Na ir ko tik nesugalvosi su juo – juk jis tinka ir uošvei masažuoti, ir žuviai skusti, ir dar ten kažką gero daryti. Už pristatymą gavome lyg ir vienuolika balų.

IN a Box - kūrybinė užduotis

IN a Box – kūrybinė užduotis. Ir ką su juo būtų galima gero nuveikti?

Po kūrybinio išjudinimo sekė kitas pranešimas apie tai kaip svajonę paversti tikslu. Pasirodo svajonė tampa tikslu tuomet, kai jai nurodomas pabaigos/įgyvendinimo laikas. Gavome dar vieną porciją nuotraukų iš D. Čibonio kelionės su motociklais po JAV ir ilgą pasakojimą. Juokingiausia buvo kai paminėjo surastus gerbėjus ir tuo metu už jo nugaros pasirodė nuotrauka su daug merginų. Visi tuo metu pratrūko juoktis, bet kai jis atsisuko, tai nuotrauka jau buvo pasikeitusi ir liko nesupratęs kas čia ką tik atsitiko. O kai jau beveik prirėmė prie sienos miegas, mus visus organizatoriai išvarė į lauką pasiganyti. Įteikė vieną žemėlapį, taisykles ir nurodė kada grįžti. Privalėjome visi kartu pasiekti kiekvieną punktą, nusifotografuoti, nusirašyti klausimus ir surasti atsakymus. Per tą valandą spėjome surasti tik keturis punktus. O dar atsakymus reikėjo sugalvoti ir spėti sugrįžti, kad neatimtų už tai taškų. Parbėgome pačiu laiku, bet tai nepadėjo laimėti.

Pirmas punktas. Na ir koks gi atsakymas?

Pirmas punktas. Na ir koks gi atsakymas?

20130125_002157 Antras punktas su geniu.

Antras punktas su geniu.

20130125_003219 Ketvirta užduotis tikrina ar mokame skaičiuoti.

Ketvirta užduotis tikrina ar mokame skaičiuoti. Prieš tai vienas komandos narys turėjo pereiti Vilnelę.

20130125_003612 Ir ką čia reikia daryti? Ogi greičiausiai ieškoti atsakymo internete!

Ir ką čia reikia daryti? O gi greičiausiai ieškoti atsakymo internete!

Pietų nelaimėjom, bet vis tiek pasikroviau, nors ir labai nemėgstu orientacinių žaidimų. Nors šis gal dar pakankamai lengvas buvo, bet kažkaip mažai visi taškų surinko. Visgi laimėjo komanda, kuri po pirmo turo stipriai pirmavo.

Tai labai ačiū organizatoriams ir tiems, kas mane atrinko ir įleido į renginį. Daugiau tokių renginių!

Organizatorių nuotraukų galite rasti bzn start FB paskyroje.

Prakąsti desertai. Korėja. 6 dalis.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Lengviausiai suprantamas tekstas Korėjoje, tai tie keturi nuliukai nuotraukoje. Nors turėtų užtekti ir vieno, bet gal jis vienišas pasimestų tarp kitų simbolių, o dabar kiekvienam aišku. Visgi, suprasti kas ten aukščiau problematiška ir jei įstaiga neturi meniu su paveiksliukais, ir aplink nėra valgančių, tai labai sunku ką išsirinkti. Na nebent iš kažkur pagyvenusi virėja ar padavėja moka anglų kalbą.

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Vieną vakarą buvo iššukuotas Seulo naktinių maitinimo įstaigų rajoną. Net galva apsisuko nuo pasirinkimo, neaiškumo, nežinojimo. Po kokios valandos išsirinkau vieną. Su paveiksliukais ir kainomis ant langų, ir kažkokia rožine juosta apvyniota gėle. Įėjus į vidų laukė siurprizas.

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Kampe stovėjo geltona dėžė. Pfu, maisto užsakymo automatas. Ir viršuj, ir apačioj ekrano akį traukė kažkokie įspėjamieji užrašai ant raudono fono, papildomas lapukas su neatpažįstamu tekstu prie atsiskaitymo tipų sąrašu ar instrukcija. Žiūrėjau, žiūrėjau į maisto nuotraukas. Kai kur jos vienodos, bet pavadinimai ir kainos kitokie. Pribėgo virėja. Pabandžiau paklausti kuo skiriasi. Nelabai pavyko. Ji rodė, kad pasirenki, įmeti pinigus ir gauni lapuką. O man pirmiau reikėjo sužinoti kur ne aštrus maistas. Nepavyko. Tuomet pribėgo vakarieniaujantis vyras ir padėjo išsirinkti. Pasiūlė sriubą. Ją ir pasiėmiau.

Sriuba užsakius

Sriuba užsakius „iš aparato“.

Prie jos kaip ir prie beveik viso maisto Korėjoje atnešė ir didelį indą Kimči. Atidariau, pasižiūrėjau, nufotografavau ir nustūmiau toliau.

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Saldumynai Korėjoj

Saldumynai Korėjoj. Prakąsti ir nufotografuoti gi būtina.

Ar jau sakiau, kad Korėjoje viskas iš ryžių ir ryžiams? Net spurgos ne iš varškės, o ryžių. Daug kur parašyta glutinous rice cake arba kokia sweet potato. Na ryžių desertus iš Azijos kažkada teko ragauti, tai labai nestebino, bet iš bulvių? O gal ten visgi ne bulvės, net nežinau. Teko bandyti gal dviejų rūšių. Vienas kaip paprasta geltona vientisa bandelė – nieko neįprasto. Kitas tai net nežinau kaip apsakyti. Na tiesiog – šlykštus ir glitus. Kelis suvalgiau, kiti patys suprantat kur iškeliavo.

Bulviniai šlykštukai

Bulviniai šlykštukai

Tai dabar einam prie skaniausių desertų. Jie žinoma iš ryžių ir greičiausiai su raudonų pupelių įdaru ir vadinasi Tteok. Pirmą kartą paragavus kažkaip nesužavėjo, bet paragavus dar vienus tai jau nebegalėjau sustoti. Vienam mieste jų gan ilgai ieškojom, bet radom tik kitą dieną ir paskutinę dėžutę. Teko dalintis. Tai skaniausias tas, kur baltas viršus ir toks guminis, bet ne per daug. Gali spaudyti kiek nori, o tada valgyti. Sakė juos duoda vaikams, kai jie ruošiasi ar eina į egzaminą. Kadangi vienas toks tuo metu ir vyko, tai vakare buvo išpardavimas ir nusipirkau tris dėžutes pabandymui.

tteok - niam niam

tteok – niam niam

Kitą kartą parduotuvėj radau kažkokių geltonų bandelių maišą. Nusipirkau. Pasiklausiu korėjietės kas prie 30 parašyta, tai paaiškino, kad kiekvieną reikia po 30 sekundžių šildyti mikrobangėje. Keisčiausia, kad jei jau dvi, tai vieną minutę, jei tris, tai pusantros. Išpakavus atrodė, kad šildyti minutes, o ne sekundes reikėtų. Visgi skonis tai toks keistas ir dar įdaras žiauriai saldus. O dabar valandėlę paieškojus radau, kad tai turėtų būti jjinbbang – tradicinė korėjiečių duona. Prie kasų garinimo aparatuose šie margieji sukasi.  Jei įdomu kas čia tiksliau, tai dar korėjietiškai su nuotraukomis.

Geltonos bandelės

Geltonos bandelės

Kitas kvailiausias pirkinys buvo Gyeongju mieste. Ant gražios dėžutės užrašyta, kad populiari to miesto duona. Sumokėjau nežinau kiek, bet prašiau mažiausio. Ir nesuklydau. Pasirodo tai beveik maži blyneliai su raudonų pupelių kremu tarp jų. Blynai, o ne duona. Jei kas valgėt, galit patikslinti, bet mano skonio receptoriai taip juos pavadino. Neverta arba aš kažką visai ne tai nusipirkau, bet Google sako, kad turėtų būti kažkas panašaus į visai ką kitką. Būtinai peržiūrėkite ten visas nuotraukas.

Gyeongju „duona“

Gyeongju „duona“. Graži dėžutė, bet daugiau nieko gero.

O namo parsivežiau šiek tiek saldumynų ir jūros dumblių 24 pakelius (Gim). Pastarieji labai greitai susivalgė, kai kurie labai norėjo dar. Ir kodėl neprisikimšau jų pilno lagamino?

Jūros dumblių užkandis

Jūros dumblių užkandis

Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume. Arba tiesiog į Google kitokių vaizdų.

Ankstesnės dalys:

  1. Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima. lapkričio 19, 2012
  2. Įleido! 2 dalis. lapkričio 20, 2012
  3. Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis lapkričio 23, 2012
  4. Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis. gruodžio 19, 2012
  5. Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau? gruodžio 31, 2012

Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau?

Prieš važiuojant į Korėją mane įspėjo, kad ten maistas labai aštrus. Tai aš iškart pasiskaičiavau ir pasiėmiau apie dešimtį šokoladų, beveik tiek pat hematogenų, kilogramą saldainių ir avižinės košės daugiau nei dešimt mažų pakelių. Na čia dėl viso pikto. Nežinojau kas ten ir kaip bus. O pasirodo viskas ne taip ir blogai. Neskaitant tų ‘hieroglifų’ ir kartais pasitaikančio aštraus padažo lašelio.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Vieną dieną teko eiti “pavalgyti” su kinu. Jis sakė radęs gerą vietą ir iškart užsakė sriubos. Tada jam reikėjo gražiai paaiškinti, kad aš aštraus maisto nevalgau. Jis neapsakomai pyktelėjo ir paklausė kokio velnio aš čia išvis važiavau. Na aš patylėjau, bet gi Korėjoje yra ir ne aštraus maisto. Na bent desertai tai tikrai ne aštrūs. Tuomet jis keletą minučių bandė susikalbėti su virėja, kad man nedėtų jokių aštrių dalykų. Na, jis korėjiečių tik šiek tiek sakė moka, bet ilgai jie ten vos ne “mušėsi”. Pasirodo ji bandė įtikinti, kad sriuboje bent šiek tiek to aštrumo tiesiog privalo būti. Kitą dieną ten teko dar kartą apsilankyti tik šiek tiek vėliau. Šįkart graikui rodė tą nuostabiąją sriubą ir kažkaip mes ten užsisėdėjome, kad po valandos dar ir kažkokių juodų vos ne dešrų atnešė. Lyg ir juodų ryžių dešrelė, net nežinau. Pasiklausti ir nebuvo kaip, nes kino nebebuvo.

Juodų ryžių dešrelė?

Juodų ryžių dešrelė? Keistas skonis toks.

Kitomis dienomis daugiau nebeeksperimentuodavau ir imdavau Gimbap arba Bibimbap prieš tai pasakius, kad aštraus padažo nereikia. Pirmasis kaip jau rašiau yra suši atitikmuo tik patiekiamas be sojos padažo. Prie jo jau nieko nereikia. Jis skanus ir vienas. Į vidų deda daržoves, kartais sūrį, tuną arba tuos aštriuosius tradicinis kopūstus Kimči.

Gimbap

Gimbap – skubančių maistas. Bėgi ir kramsnoji tą iš rožinio pakelio. Vieno negana.

Tradicinis korėjiečių patiekalas yra Bibimbap, kurio “gimtinė” yra Jeonju miestas. Į didelį gilų indą dedami ryžiai, kurie uždengiami įvairiaspalvėmis daržovėmis. Per patį lėkštės viduriuką įdeda šaukštą aštraus padažo ir paslepia jį pakeptu ar žaliu kiaušiniu. Pasigrožėjus gautomis spalvomis reikia viską sumaišyti su lazdelėmis ir valgyti. Jei to patys nepadarysite, tai ateis “virėja” ir tai padarys už jus! Paslaugūs tie korėjiečiai, vienok. Pirmosios dvi nuotraukos būtent ir yra iš Jeonju, kuriame Bibimbap ir buvo skaniausias.

Bibimbap - tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių.

Bibimbap – tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių. Dešinėje apačioje matosi ir nedidelis žiupsnis Kimči paaštrintų kopūstų.

Dar vienas labai populiarus maistas – Bulgogi. Vakarais visos paprastos kavinės virsta grilio užeigomis, kur klientai patys kepa mėsą. O jų būna nemažai, nes visi korėjiečiai po darbo tiesiai su kostiumais su visais bendradarbiais eina valgyti ir gerti. Pirkėjams tereikia pasirinkti kokio tipo kiek nori ir tuomet ant stale įmontuotos ugnies ar dujinės viryklės gali ją išsikepti. Jei mėsos gabaliukai per stori, tai galima ją sukarpyti žirklėmis. O jei esate užsienietis, tai greičiausiai padavėjai ar pačios virėjos ateis jus prižiūrėti, kad nepridegintumėte. Prie mėsytės gaunate dar ir daug lėkštučių visokių daržovių ir, žinoma, Kimči. Šį patiekalą aš tik fotografavau, nes na ne man ta mėsa ir tos aštrios daržovės.

Bulgogi - išsikepk pats sau mėsą.

Bulgogi – išsikepk pats sau mėsą. (1 ir 3 paveikslėlis)

Na šiam kartui užteks. Kituose pasakojimuose gal daugiau apie desertus ir kitus nutikimus paminėsiu. Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume.

Ankstesnės dalys:

%d bloggers like this: