Blogout 2012 ir nenormaliai ilgas savaitgalis

Blogout gauta amunicija renginio pradžioje

Kelionė į tinklaraštininkų susitikimą prasidėjo nuo kėlimosi šiek tiek anksčiau nei įprasta, apie 5:30. Po kelių minučių dar paskambino patikrinti ar tikrai atsikėliau. Kadangi man susiruošti užtenka apie pusės valandos, tai po šešių kaip maždaug buvo sutarta anksčiau, jau ėjau į lauką ir nelaukiau kito pažadėto ženklo, kad jau išvažiuoja. Ogi pasivaikščiojau lauke gal kokį pusvalanduką, nes ne tik moterys ilgai krapštosi. Visgi mieguisti keliauninkai pajudėjo iš Vilniaus ir laiku pasiekė  vėjuotą Klaipėdą. Pasirodo susitikimas vyko 20-ame Amberton viešbučio aukšte. O man aukšti pastatai labai patinka, nes mėgstu žiūrinėti kas ten apačioje už lango ir kai kur nors nuvažiuoju visuomet pirmiausia noriu į kokį aukštą pastatą.

Vaizdas iš viešbučio 20-o aukšto rūkyklos

Vaizdas iš viešbučio 20-o aukšto rūkyklos

Atvykę gavome įrankių užrašams, vandens ir žurnalą netyčia atsiradusiam nuoboduliui užmušti. Renginys lyg ir prasidėjo laiku ir visi skaityti pranešimai buvo įrašyti ir jau galite juos peržiūrėti, jei turėsite kantrybės. Man kai kurie buvo šiek tiek per ilgi ar nelabai įdomūs, nes pasirodė, kad nepataikau į tą jų tikslinę auditoriją ar jau daug ką girdėjau. Manau, kad pranešimui užtektų 20-30min. Kadangi juos galima peržiūrėti patiems, tai daugiau apie tai ir nerašysiu, tik įkelsiu nuotraukas, kad žinotumėte kaip kuris atrodo.

Stasys Bielinis / unwiredview.com: „Mano darbas – angliškas tinklaraštis“

Rokas Arbušis / gosail.lt: „Kaip tinklaraštis sukūrė pridėtinę vertę, o verslas atėmė tinklaraštį“

Dainius Radzevičius / Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, LRT tarybos pirmininkas, dainius.org: „Nuomonė tinklaraščiuose ir raiškos laisvė“

Giedrius Krušnauskas / komunikacijos specialistas, buvęs ilgametis Lietuvos radijo žurnalistas, laidų vedėjas: „Socialinės ir tradicinės žiniasklaidos konkurencija. Autoriaus vaidmuo ir atsakomybė”

Džiugas Paršonis / vienastoks.com: „Proto perteklius“

O jūs pažiūrėkite patys ar paskaitykite kitų dalyvių atsiliepimus:

• Džiugo įrašas „Penktasis BlogOut“,
• Povilo nuomonė ir įspūdžiai įraše „Blogout 2012″ įspūdžiai: blogosfera tikrai nemiršta“,
• Tomo sugautos ir viešai surašytos mintys įraše „Blogout 2012 – tinklaraštininkų susitikimas“,
• Žymanto aštri nuomonė – „Blogout 2012″, žurnalistai, kurie rašo apie viską ir A. Užkalnio demonizacija“,
• Jauku namuose trumpas rašinėlis pavadinimu „Lietuvos tinklaraštininkų susitikimas BlogOut“,
• kito Tomo džiaugsmas, kad „Blogout darosi solidesnis ir brandesnis“,
• Rokiškis tiesiog išaukštino kitus tinklaraštininkus – „BlogOut 2012“,
• Mindaugas apie Blogout nuostabiuosius rėmėjus ir socialiai atsakingą verslą,
• … tikiuosi dar bus ką čia įtraukti.

Po pristatymų vyko labiausiai pažįstančio nevietinio Klaipėdiečio rinkimai, kuris buvo apdovanotas neplona knygute. Klausimai žinoma buvo ne iš lengvųjų, bet testukas patiko. Gerai, kad nerašė už tai pažymio ir viešai neskelbė. Cha. Beje, Tele2 ieško sumaniausio (kaip sakant eilinio Like/Share konkursų mėgėjo) tinklaraštininko, kuris paskelbs žinią apie jų naują akciją, kai gali gauti 1200Lt nuolaidą telefonui. Žinutė yra tokia – „Norit svajonių telefono? Rekomenduokite TELE2. Už tris atvestus klientus – naujas telefonas!“ O jei neturit savo blogo, galite ieškoti trijų draugų, kuriuos prikalbintumėte susisaistyti su šia kompanija. A, ir gavome dar garsiakalbius. Visai linksma buvo klausyti kaip Džiugas komentuoja.

Ekskursija po jachtas

Po šios oficialios dalies, kuri laikoma beveik neoficialia nors ir teko išklausyti net penkis rimtus pranešimus, ėjome pasižvalgyti po jachtas ir pavakarieniauti. Šįkart malonieji blogeriai labai greitai nubyrėjo ir anksti išsilakstė. Ech, nekoks tas afterparty (atsiprašau, o kaip lietuviškai?). Užkandę sėlinome link stoties, o aš mintyse tikėjausi rasti Klaipėdoje kokius jaunimo nakvynės namus. Vieną tokį Stasys net žinojo, bet man tai nereikėjo jokio dviviečio kambario… Ir kaip tyčia priėję stotį pamatėme prie pat esantį Klaipėda Hostel. Jei įdomu, tai skaitykite informaciją anglų kalba, nes lietuviškai ten nieko nėra.  Juk lietuviai gali paprasčiausiai stotyje sėsti į mikroautobusą ir už 5.20Lt nuvažiuoti į Palangą ir ten pasiimti daug pigesnį kambarį taip dar ir sutaupydami kelis litus. Bet jei esate vienas, tai kažin ar rasite vienvietį. Taigi, Klaipėdoje manęs laukė didžiausias kambarys su vienuolika vietų už 47litus. Baisu, jei paskaičiuotum kokia ta viso kambario galutinė kaina ir kiek ten žmonių, bet nieko neatsitiko, nes buvo tik tylūs užsieniečiai, kitaip nei kažkada Rygoje, su kuriais ir šiaip galima pakalbėti ar nuspręsti ką kitą dieną veiksi.

Ryte išlipau iš lovos, kai visi gyventojai buvo išlindę iš kambario. Ir valgomajame, ir koridoriuje, ir virtuvėlėje buvo sunkoka prasilenkti, nes vietos šiems patogumams per mažai. Visgi apsidžiaugėm su kaimynais nemokama arbata ir pamiršome, kad reik iškvėpt kai kas nori praeiti. Daugiau nuotraukų galite pamatyti jų puslapyje, nes aš saugojau telefono bateriją. Galutinai prabudus pasakiau, kad norėčiau pasilikti dar vienai nakčiai, ir mano dideliam liūdesiui buvo pranešta, kad vietų nebėra. Va čia ir sėkmė. Na bet galvoju nieko tokio – susirinkau daiktus ir iškeliavau per senamiestį link perkėlos. Suradau turizmo informaciją, kurioj parodė dar vieną naują nakvynės vietą, užsirašiau telefono numerį ir maniau paskambinsiu vėliau. Krypavau link perkėlos ir nuėjau į jachtų pusę. Tuomet pamačiau, jog nėra jokio tiltelio. Tai teko slinkti atgal link tilto ir perėjus į reikiamą pusę laukti kito kelto. Planavau užsukti į Jūrų muziejų, bet kai kelte sutikti kaimynai iš nakvynės namų paklausė ar važiuosiu į Nidą, pradėjau dvejoti. Tik išlipus nukulniavau link autobuso ir pasiklausiau kokia ta kaina be nuolaidų. Ogi pasirodo tik 11lt. Tai  ką jau čia tas muziejus, reikia važiuoti pasivaikščioti po Nidą kol geras oras.

Ieškau Parnidžio kopos….

Paskutinį (gal net ir pirmą kartą) Nidoj buvo prieš kokius dešimt metų, tai žinojau, kad kažkoks laikrodis yra kažkur kairėje, o jūra kažkur tiesiai. Taip ir bandžiau ieškoti kelio ženklų ir žingsniuoti link jo kažkokiu tankiu mišku, net baisu pasidarydavo kai aplink nė gyvos dvasios.

Ale kietos kopos

Pasirodo prie to saulės laikrodžio yra dar kopos, kurių neprisimenu, ir suoliukas. Prasivėdinus ir išvalius smegenis su gražiu vaizdu bandžiau ieškoti jūros. Na ir kaip čia ją surasi, gal kokį pusvalandį jei ne ilgiau ėjau ėjau kažkokiu keliu, jau ir nusibodo, kol priėjau pėsčiųjų taką. Tik vat šaligatviu kažkaip visi į priešingą pusę traukė, o nuo Parnidžio kopos mačiau gerą debesiuką su lietumi virš jūros. Galvojau gal Ten lyja, tai jie visi bėga namo, bet jūrą visgi radau! Aha, radau, pabraidžiojau dešinėn, pagalvojau, kad būtų faina susirasti dar ir tą švyturį, bet kai telefonas ant ribos, tai nebejungsi GPS’o. Visgi pasirinkau laiptelius ir bandžiau eiti „namo“. Prie kryžkelės teko rinktis ar gražesnis, ar senesnis takelis. Ėjau tuo, kur tolumoje švietė žmogus. Deja, kuo toliau, tuo linksmiau, nes pradėjo lašnoti ir tie žmonės dingo iš mano radaro. Na bet aš laikiausi dešinės ir visai netyčia pamačiau raudoną švyturį. Net juokinga pasidarė, kad taip pataikiau ir nesuprantu kokio velnio nebuvo jokių nuorodų kaip į Parnidžio kopą?! Deja, su takeliais toliau šiek tiek liūdniau, nes ratais kvadratais truputėlį pasivaikščiojau. Kartais tikrai geriau nesirinkti kairiojo. 😉

Labai tikiuosi, kad Nidos švyturys, ane?

Pačiam centre užsukau į turizmo ofisą. Jis gan ilgai dirba. Net iki 19 valandos, lyg ir kiekvieną dieną, ir leidžia pasinaudoti nemokamai kompiuteriais ir internetu 20min. Turiu įtarimą, kad lankomiausi yra jų puslapis ir Facebook’as. Pasižvalgius 10 min. tarp įkeltų nuotraukų iš Blogout nėriau į autobusą, kuris kaip tyčia buvo pilnutėlis. Na bet ką čia man, aš ne buožė, atsisėdau ant laiptų prie tūliko, kuris laimei buvo užrakintas, ir šiaip kitame sustojime keletas keleivių išlipo, tai galėjau minkščiau prisiglausti. Atvykus prie kelto jau laukė nekoks dangus, kuris prapliupo kiaurai tik pradėjus judėti keltui. Tuojau pat vienas vietinis blogeris pranešė, kad niekur neis, nes blogas oras. Oij, ir vėl berniukai kaip mergaitės – bijo ištirpti lietuje. Beje, čia jau antras akmenukas šiame įraše į vyrų daržą. Tai va, paskalavus savo batukus pradėjau ieškotis nakvynės. Deja, nesisekė ne tik man. Prie vienų totaliai rezervuotų svečių namų sutikau porelę užsieniečių, kurie praradę viltį skambino visais numeriais iš eilės ir ieškojo pigesnės nakvynės. Susisiekę su kokiu penktu objektu, pagaliau rado. Skambinantis vaikinas apsidžiaugė, kad dviems žmonėms už 64litus. Aš tuomet pradėjau klausti ar čia eurais, ar litais. Anas laimingas žmogus tikėjosi, kad litais. Na bet aš nusirašiau telefono numerį ir irgi paskambinau kai jie jau nulėkė. Gi ir man reikėjo kambario. Tai išryškinau, kad kaip turistams pasakė kainą eurais, o ne litais. Spėju nešokinėjo iš laimės ten nuėję, nes man pasakė, kad liko kambarys už 328litus. Dabar paGooglinau, tai ten kažkoks tai vienvietis liuksas. Padėkojau už informaciją ir žingsniavau link stoties ieškodama vakar dar matytų nakvynės namų, nes už tokią kainą galiu dar bent du kartus į Klaipėdą atvažiuot ir miegant nelabai svarbu ar ten liuksas, ar ten koks voras vaikšto. Visgi ir tas paskutinis buvo užimtas, todėl galutinai nusprendžiau važiuoti namo. Tik nežinojau ar tikrai iš autobusų stoties ir kada važiuoja tie autobusai. Pasitelkus išorinę pagalbą radau, kad vyksta 23:59 į Vilnių pro Minską. Tiesiog teliko palaukti kokias dvi valandėles stotyje iki vidurnakčio. Vilniečiai jau turėtų pradėti dėti į kelnes tai išgirdę. Panašiai pasijautė ir tėvai, ir jų draugai, kai pagaliau man po pusės dienos paskambino. Ir susizgribo tik tuomet, kai paskutinis ekspresas nurūko iš autobusų stoties link Palangos. O jie sakė varyk į Palangą – ten bus nakvynė. Tai aš sakau, kad jau niekas neveža… Dar kaip tik atėjo viena mergaitė į stotį irgi klausia kada čia tas mikriukas važiuos. Paguodžiau ir ją, kad jau paskutinis išvyko. Bederinant telefonu ką čia dabar daryt, pradėjo dar ir žiauriai lyti, žaibuot, o dar sėdim ant metalinių suolų. Po kokios valandos derinimo man iškilmingai pranešė, kad į jokį Vilnių aš nevažiuoju ir manęs atlekia pasiimti tėvų pažįstama iškart po darbo nuo Palangos. Tai va, beveik pusė dvyliktos jau skriejome į kurortą ir galėjau pabandyti išsimiegoti, pasikrauti telefoną ir padaryti Check-In! Ne, aš nesergu, tik šiaip faina kartais vėliau atsekti kur aš ten valkiojausi. Beje, ten kur buvau turėjo vienvietį kambarį, ko dar neteko matyt, tai jei kam reiks (8611 98432).

jūra

Ryte pasitiko Palanga su dar stipresniu vėjuku, kad vienu metu vaikštant pajūriu net sunku buvo eiti. Užtat kokios bangos ir kokie kvaili poilsiautojai, nesuprantantys, kad jei jau raudona vėliava, tai maudytis draudžiama. Malonu buvo stebėti kaip gelbėtojai tik pradedančius lįsti į banguotą jūrą užliedavo grasinančiais įspėjimais ir liepdavo lipti lauk. Deja, tokių kvailių buvo nemažai. Be plaukikų pasirodė ir sportinių aitvarų mėgėjų krūva, kurie kai tik aš sugalvodavau prisėsti ant suoliuko ir pastebėti juos vis kažkur dingdavo. O ant tilto tai nėr gi kur. Tai va, pažioplinėjau į kvailius, pasivėdinau, prisirinkau smėlio į batus ir patraukiau link Klaipėdos. Maniau būtų visai nieko grįžti su traukiniu, dar ir kaina viliojo. O jei kas man tik būtų pasakęs anksčiau, kad jie kartais gali vėluoti daugiau nei pusvalandį, būčiau nė kojos nekėlus. Jis į Vilnių atvyko net 40 minučių vėliau. Ką Jūs, brangieji Lietuvos Geležinkeliai, sau galvojate? Parduodami bilietą ir kelionės metu tikrai galėtumėte, manau net privalote, pranešti aiškiai, kad vėluosime. A tai dabar vietoj 21:57, atvykome apie 22:40, kai jau beveik visas viešasis transportas nevažiuoja ar traukia į savo paskutinę stotelę – autobusų ar troleibusų parkus. Gerai tik tiems, kas gyvena šalia jų. Neradau, kur parašyti piktą atsiliepimą, bet išdėstyčiau jiems savo nuomonę ir pasiūlymus, nes taip gi negalima!

Savanoriai kamikadzės – aitvarų mėgėjai. Dar ir skraido virš jūros.

Atvykus į Vilnių atsirado tas šlykštumo jausmas, nes stotelėje eilinį kartą bomžiukai, vienas iš jų išvis su šeimyniniais ir moteriškais aukštakulniais. Kitur tuštuma ir toks nejaukumas. Praėjau pusę stotyje esančių sustojimų ir radau dar važiuojantį autobusą link parko. Laukiau toje stotelėje. Deja, vairuotojas įsijungė į AP ir nedavažiavęs iki manęs pasuko į dešinę. Tai po galais kam rašyti stotelėje esančiame grafike, kad važiuoja autobusas, jei jis į tą sustojimą net neužvažiuoja?! Brangiosios Susisiekimo paslaugos, jūsų paslaugos nekokios, bent nepatingėkite pateikti sustojimuose realius grafikus, o ne įsivaizduojamus.

Garvežys prie Klaipėdos traukinių stoties

Na ir ką čia dar supeikti net nebežinau, net nusibodo rašyti, ką jau kalbėti apie perskaitymą dar kartą ir klaidų taisymą. Tai va, toks tas mano savaitgalis prasidėjęs Blogout ir pasibaigęs kelionėmis palei jūrą.

Reklama

BlogOut 2010

Šiemet pirmą kartą dalyvavau BlogOut – kasmetiniame tinklaraštininkų susitikime. Jis vyko Palangoje, nors tiek tos jūros ir tematėme. Alinantis karštis trukdė iki jos nueiti ir ten pasilikti. Oficialioji dalis prasidėjo „Palangos Vėtra“ konferencijų salėje į kurią aš šiek tiek pavėlavau ir nemačiau pačių tinklaraštininkų prisistatymų ir neprisistačiau(tampa įprasta :)) Tai gal kitais metais  truputėlį vėliau?

Taigi, atėjau tuomet kai jau buvo pasakojama apie Facebook integraciją tinklaraščiuose ir kam to reikia. Kiek suprantu labai panašus ar gal net toks pats pranešimas buvo pasakojamas per Social Media Day Kaune. Žodžiu pasakė, kad jeigu tik galite, integruokite su Facebook savo puslapį ir lankytojų srautas padidės. Juk jūs to norite? Susitikime vyko ir diskusija apie kolektyvinius tinklaraščius ir kodėl jie užgęsta. Manau, jie užgęsta ne tik dėl to, kad dažniausiai manoma, jog rašo ir visą „garbę“ pasiima tik pagrindinis žmogus, bet ir dėl tos pačios kaip ir paprasti blogai –  tiesiog nusibosta ar atsiranda kitos veiklos. Kitos diskusijos kaip ir nebuvo… nebent kažkas atskirai padiskutavo.

Iš tiesų nebuvo visa oficiali dalis tokia rimta, kaip pasirodė pagal programą – vyko net du konkursai. Vienas tikrai išvertė iš koto, kai buvo pasakyta, kad reikės…  nupiešti BlogOut talismaną. Tikiuosi tie mūsų piešinukai jau sunaikinti ir nebus publikuojami, na bent jau mano.  Kitas konkursas buvo viktorina, kurioje dalyvavo trys laimingieji ir turėjo sprogdinti balionus ir teisingai atsakyti į klausimus, kurių buvo tikrai nemažai. Oij, kaip jie nieko nežino. Na bet vis tiek, abu laimėjo Arnoldas 🙂 O konkursai buvo su neblogais prizais, kuriuos įsteigė rėmėjai, tik aš nelabai ir kreipiau dėmesio, jeigu įdomu, ieškokit čia.

Po oficialios dalies ėjome ir į ekskursiją po Palangos parką ir Tiškevičių muziejų. Na pasivaikščiojimas esant tokiam karščiui, tai jau tikras išbandymas, gerai, kad vandens turėjom. Pripasakojo mums ne tik apie parką, bet ir apie gintarą, jo kelią, parodė atvežtinius dirbinius iš kitų šalių. Visai įdomu, tik mažai šalto oro, bet jei niekada nebuvote – būtinai apsilankykite.

Diena apsilankymu po parką nesibaigė, toliau ieškojome vietos, kur galima pavakarieniauti ar šiaip sutilpti visiems. Taigi, kas gėrė šiltą alų, kas valgė vakarienę, o kas aptirpusius ledus…

Renginys pavyko. Ačiū. Gerai, kad visgi išvijau dvejones ir pasiryžau atvažiuoti.  Tik gailiuosi, kad to nepavyko padaryt prieš metus. Jūs irgi nedvejokite kitais metais!

Apie BlogOut jau parašė:

• gedzis.net
• PDFONTOUR
• Išmanija