Blogout 2012 ir nenormaliai ilgas savaitgalis
liepos 16, 2012 2 Komentaras
Kelionė į tinklaraštininkų susitikimą prasidėjo nuo kėlimosi šiek tiek anksčiau nei įprasta, apie 5:30. Po kelių minučių dar paskambino patikrinti ar tikrai atsikėliau. Kadangi man susiruošti užtenka apie pusės valandos, tai po šešių kaip maždaug buvo sutarta anksčiau, jau ėjau į lauką ir nelaukiau kito pažadėto ženklo, kad jau išvažiuoja. Ogi pasivaikščiojau lauke gal kokį pusvalanduką, nes ne tik moterys ilgai krapštosi. Visgi mieguisti keliauninkai pajudėjo iš Vilniaus ir laiku pasiekė vėjuotą Klaipėdą. Pasirodo susitikimas vyko 20-ame Amberton viešbučio aukšte. O man aukšti pastatai labai patinka, nes mėgstu žiūrinėti kas ten apačioje už lango ir kai kur nors nuvažiuoju visuomet pirmiausia noriu į kokį aukštą pastatą.
Atvykę gavome įrankių užrašams, vandens ir žurnalą netyčia atsiradusiam nuoboduliui užmušti. Renginys lyg ir prasidėjo laiku ir visi skaityti pranešimai buvo įrašyti ir jau galite juos peržiūrėti, jei turėsite kantrybės. Man kai kurie buvo šiek tiek per ilgi ar nelabai įdomūs, nes pasirodė, kad nepataikau į tą jų tikslinę auditoriją ar jau daug ką girdėjau. Manau, kad pranešimui užtektų 20-30min. Kadangi juos galima peržiūrėti patiems, tai daugiau apie tai ir nerašysiu, tik įkelsiu nuotraukas, kad žinotumėte kaip kuris atrodo.

Dainius Radzevičius / Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, LRT tarybos pirmininkas, dainius.org: „Nuomonė tinklaraščiuose ir raiškos laisvė“

Giedrius Krušnauskas / komunikacijos specialistas, buvęs ilgametis Lietuvos radijo žurnalistas, laidų vedėjas: „Socialinės ir tradicinės žiniasklaidos konkurencija. Autoriaus vaidmuo ir atsakomybė”
O jūs pažiūrėkite patys ar paskaitykite kitų dalyvių atsiliepimus:
- Džiugo įrašas „Penktasis BlogOut“,
- Povilo nuomonė ir įspūdžiai įraše „Blogout 2012″ įspūdžiai: blogosfera tikrai nemiršta“,
- Tomo sugautos ir viešai surašytos mintys įraše „Blogout 2012 – tinklaraštininkų susitikimas“,
- Žymanto aštri nuomonė – „Blogout 2012″, žurnalistai, kurie rašo apie viską ir A. Užkalnio demonizacija“,
- Jauku namuose trumpas rašinėlis pavadinimu „Lietuvos tinklaraštininkų susitikimas BlogOut“,
- kito Tomo džiaugsmas, kad „Blogout darosi solidesnis ir brandesnis“,
- Rokiškis tiesiog išaukštino kitus tinklaraštininkus – „BlogOut 2012“,
- Mindaugas apie Blogout nuostabiuosius rėmėjus ir socialiai atsakingą verslą,
- … tikiuosi dar bus ką čia įtraukti.
Pačiam centre užsukau į turizmo ofisą. Jis gan ilgai dirba. Net iki 19 valandos, lyg ir kiekvieną dieną, ir leidžia pasinaudoti nemokamai kompiuteriais ir internetu 20min. Turiu įtarimą, kad lankomiausi yra jų puslapis ir Facebook’as. Pasižvalgius 10 min. tarp įkeltų nuotraukų iš Blogout nėriau į autobusą, kuris kaip tyčia buvo pilnutėlis. Na bet ką čia man, aš ne buožė, atsisėdau ant laiptų prie tūliko, kuris laimei buvo užrakintas, ir šiaip kitame sustojime keletas keleivių išlipo, tai galėjau minkščiau prisiglausti. Atvykus prie kelto jau laukė nekoks dangus, kuris prapliupo kiaurai tik pradėjus judėti keltui. Tuojau pat vienas vietinis blogeris pranešė, kad niekur neis, nes blogas oras. Oij, ir vėl berniukai kaip mergaitės – bijo ištirpti lietuje. Beje, čia jau antras akmenukas šiame įraše į vyrų daržą. Tai va, paskalavus savo batukus pradėjau ieškotis nakvynės. Deja, nesisekė ne tik man. Prie vienų totaliai rezervuotų svečių namų sutikau porelę užsieniečių, kurie praradę viltį skambino visais numeriais iš eilės ir ieškojo pigesnės nakvynės. Susisiekę su kokiu penktu objektu, pagaliau rado. Skambinantis vaikinas apsidžiaugė, kad dviems žmonėms už 64litus. Aš tuomet pradėjau klausti ar čia eurais, ar litais. Anas laimingas žmogus tikėjosi, kad litais. Na bet aš nusirašiau telefono numerį ir irgi paskambinau kai jie jau nulėkė. Gi ir man reikėjo kambario. Tai išryškinau, kad kaip turistams pasakė kainą eurais, o ne litais. Spėju nešokinėjo iš laimės ten nuėję, nes man pasakė, kad liko kambarys už 328litus. Dabar paGooglinau, tai ten kažkoks tai vienvietis liuksas. Padėkojau už informaciją ir žingsniavau link stoties ieškodama vakar dar matytų nakvynės namų, nes už tokią kainą galiu dar bent du kartus į Klaipėdą atvažiuot ir miegant nelabai svarbu ar ten liuksas, ar ten koks voras vaikšto. Visgi ir tas paskutinis buvo užimtas, todėl galutinai nusprendžiau važiuoti namo. Tik nežinojau ar tikrai iš autobusų stoties ir kada važiuoja tie autobusai. Pasitelkus išorinę pagalbą radau, kad vyksta 23:59 į Vilnių pro Minską. Tiesiog teliko palaukti kokias dvi valandėles stotyje iki vidurnakčio. Vilniečiai jau turėtų pradėti dėti į kelnes tai išgirdę. Panašiai pasijautė ir tėvai, ir jų draugai, kai pagaliau man po pusės dienos paskambino. Ir susizgribo tik tuomet, kai paskutinis ekspresas nurūko iš autobusų stoties link Palangos. O jie sakė varyk į Palangą – ten bus nakvynė. Tai aš sakau, kad jau niekas neveža… Dar kaip tik atėjo viena mergaitė į stotį irgi klausia kada čia tas mikriukas važiuos. Paguodžiau ir ją, kad jau paskutinis išvyko. Bederinant telefonu ką čia dabar daryt, pradėjo dar ir žiauriai lyti, žaibuot, o dar sėdim ant metalinių suolų. Po kokios valandos derinimo man iškilmingai pranešė, kad į jokį Vilnių aš nevažiuoju ir manęs atlekia pasiimti tėvų pažįstama iškart po darbo nuo Palangos. Tai va, beveik pusė dvyliktos jau skriejome į kurortą ir galėjau pabandyti išsimiegoti, pasikrauti telefoną ir padaryti Check-In! Ne, aš nesergu, tik šiaip faina kartais vėliau atsekti kur aš ten valkiojausi. Beje, ten kur buvau turėjo vienvietį kambarį, ko dar neteko matyt, tai jei kam reiks (8611 98432).
Ryte pasitiko Palanga su dar stipresniu vėjuku, kad vienu metu vaikštant pajūriu net sunku buvo eiti. Užtat kokios bangos ir kokie kvaili poilsiautojai, nesuprantantys, kad jei jau raudona vėliava, tai maudytis draudžiama. Malonu buvo stebėti kaip gelbėtojai tik pradedančius lįsti į banguotą jūrą užliedavo grasinančiais įspėjimais ir liepdavo lipti lauk. Deja, tokių kvailių buvo nemažai. Be plaukikų pasirodė ir sportinių aitvarų mėgėjų krūva, kurie kai tik aš sugalvodavau prisėsti ant suoliuko ir pastebėti juos vis kažkur dingdavo. O ant tilto tai nėr gi kur. Tai va, pažioplinėjau į kvailius, pasivėdinau, prisirinkau smėlio į batus ir patraukiau link Klaipėdos. Maniau būtų visai nieko grįžti su traukiniu, dar ir kaina viliojo. O jei kas man tik būtų pasakęs anksčiau, kad jie kartais gali vėluoti daugiau nei pusvalandį, būčiau nė kojos nekėlus. Jis į Vilnių atvyko net 40 minučių vėliau. Ką Jūs, brangieji Lietuvos Geležinkeliai, sau galvojate? Parduodami bilietą ir kelionės metu tikrai galėtumėte, manau net privalote, pranešti aiškiai, kad vėluosime. A tai dabar vietoj 21:57, atvykome apie 22:40, kai jau beveik visas viešasis transportas nevažiuoja ar traukia į savo paskutinę stotelę – autobusų ar troleibusų parkus. Gerai tik tiems, kas gyvena šalia jų. Neradau, kur parašyti piktą atsiliepimą, bet išdėstyčiau jiems savo nuomonę ir pasiūlymus, nes taip gi negalima!
Atvykus į Vilnių atsirado tas šlykštumo jausmas, nes stotelėje eilinį kartą bomžiukai, vienas iš jų išvis su šeimyniniais ir moteriškais aukštakulniais. Kitur tuštuma ir toks nejaukumas. Praėjau pusę stotyje esančių sustojimų ir radau dar važiuojantį autobusą link parko. Laukiau toje stotelėje. Deja, vairuotojas įsijungė į AP ir nedavažiavęs iki manęs pasuko į dešinę. Tai po galais kam rašyti stotelėje esančiame grafike, kad važiuoja autobusas, jei jis į tą sustojimą net neužvažiuoja?! Brangiosios Susisiekimo paslaugos, jūsų paslaugos nekokios, bent nepatingėkite pateikti sustojimuose realius grafikus, o ne įsivaizduojamus.
Na ir ką čia dar supeikti net nebežinau, net nusibodo rašyti, ką jau kalbėti apie perskaitymą dar kartą ir klaidų taisymą. Tai va, toks tas mano savaitgalis prasidėjęs Blogout ir pasibaigęs kelionėmis palei jūrą.
Naujausi komentarai