Kur galima buvo nuskristi už 2 eurus?

Naktis. 2:40. Autobusų stotis. Sustojime sustoja juodas mikroautobusiukas. Vaikinas iš kitos mašinos nueina link jo. Panašu, kad tai mūsų. Juodas, be jokių tamsoje matomų įmonės ženklų. Bent vairuotojas leidžia pasidiėti kuprines ir visgi turi keleivių sąrašą. Tai gal čia ir tas. Šeši keleiviai 3:00 išvežami į Kauną.

Oro uostas dar pustuštis, vartai neatidaryti. Galima buvo ir vėliau išvažiuoti, bet ką gali žinoti kai ne 5 minutės pėsčiom. Visko pasitaiko.

Kai gauni laišką, kad iki Kopenhagos lėktuvo bilietas tik 1 euras, tai net nežinai ką daryt. Tiksliau žinai, kad reikia imti. Nori ar nenori, nors jau ten teko ir pasivaikščioti keletą valandų, ir dviračiu pravažiuoti.

Ankstyva Kopenhaga pasitiko su saulute. Šeimininkas, atiduodamas raktus, sako, geras oras, išnaudokit. O mes planavom dar pamiegoti. Bet tai kur tu ten miegosi, kai turi dar bent 30 minučių galiojantį talonėlį. Išvykom į botanikos sodą. Jis kaip tik turėjo atsidaryti.

Sekmadienio planas

Sekmadienio planas

Nors Danija – ne iš pigiausių šalių, bet nepilnamečiai į daugumą muziejų gali eiti nemokamai, o jei jau tau daugiau nei 18, gali tekti pakloti ir keliasdešimt eurų už įėjimą. Visgi, gerai paieškojus, radau tiek nemokamų vietų, kad mes nespėjome jų per dvi dienas aplankyti. Sekmadienio planas buvo nueiti į botanikos sodą, nacionalinį ir arsenalo muziejų, kuriame laikinai yra “Tolkien’s Universe – My Precious“ ekspozicija. Na, paskutinioji bent man buvo svarbiausia ir dirbo trumpiausiai. Nuėjom. Visur –  nemokamai. Negaliu dar vis tuo patikėti.

Sekmadienį dirbantys nemokamos lankytinos vietos

Visų nespėsite per dieną. Teks rinktis. Aš sekmadienį imčiau Arsenal(2) ir National(3). O po jų į bokštą. Jei tiesiai iš lėktuvo, tai galite ir į botanikos sodą prasibusti po naktinio trumpo skrydžio.

  1. National Gallery of Denmark (Statens Museum for Kunst) Tuesday-Sunday: 10.00 -17.00, Wednesday: 10.00 – 20.00 20150719_10250020150719_104215
  2. The Royal Arsenal Museum (Tuesday – Sunday from 12.00-16.00)20150719_13320620150719_140033
  3. The National Museum of Denmark (Tuesday – Sunday 10 A.M. – 17 P.M.)20150719_152341_LLS20150719_164610
  4. Apžvalgos bokštas – TÅRNET(Tuesday-Sunday: 11 AM-9 PM)

    Vaizdas nuo bokšto

    Vaizdas nuo bokšto

  5. Botanikos sodas

Pirmadienį galite nueiti

Jeigu įdomu kaip kas veikia, tai reikia bent dviejų valandų. Kaip sakant, ateikit kai tik atveria duris. Biblioteka ir jos ypatingos knygos, karikatūrų paroda ir parkai – palauks. Visur galima ir vėliau nueiti.

  1. DieselHouse – variklius paleidžia 1 ir 3 mėnesio sekmadienį 11:00, antradienį ir ketvirtadienį 14:00. Dirba Monday -Thursday 10-16. 1st and 3rd Sunday of every month at. 10 to 13.30. Ką mes ten matėm ir kaip neklaidžioti.20150720_150822
  2. The Black Diamond – Royal Library20150720_18085320150720_181713
  3. Visi parkai atidaryti ir taip. Ieškokite žalių zonų žemėlapyje.20150719_0930334. galite paplaukioti keltu, jei turite viešojo transporto bilietą, kuris dar galioja.dviraciaiAntTiltoKopenhaga

“Privalomos“ išlaidos

  1. lėktuvo bilietai – 2 eur
  2. mikriukas iki Kauno oro uosto – 10 eur (3 nakties labai nepasirinksi)
  3. viešas transportas iki Kopenhagos nuo oro uosto – 36 DKK (3 zonos) (galit iškart pirkti paros, jei norit)
  4. viešasis transportas Kopenhagoje 24 h – 80 DKK (1,2,3,4 zonos.Įeina ir laivas)
  5. nakvynė po 44 eur už 2 naktis (čia jau kaip rasit laisvų vietų ir pasiseks)
  6. transportas atgal iš Kauno oro uosto į Vilniaus stotį 6,5 eur (0,7 eur 29 autobusas + 5,8 eur ekspresas).

Ne privalomos išlaidos priklauso nuo jūsų noro valgyti ir gerti. Jei labai norite, galite viską pasiimti iš namų, eiti valgyti į kavines ir bankrutuoti, ar tiesiog pirkti ir virtis, ar valgyti kokias salotas. Apie maistą G+.

Kai bilietai jau buvo el. pašte, o kelionė vos ne po dviejų savaičių, teko greitai ieškoti nakvynės. Booking.com siūlė nuo 130 eurų dvi naktis, o Airbnb taip gerokai pigiau – 88. Ypač, kai pirko žmogus, kuris užsiregistravo pirmą kartą ir dar gavo šiokią tokią nuolaidą. Jei norėsit, rašykit, pasidalinsiu.

Diesel House – ne tik žiūrėk, bet patikrink kaip veikia

Pramiegojom. Nuėjom imti paros bilietuko. Nusipirkom iš kokio penkto karto, nes draugė nepataikė nė vienos savo banko kortelės PIN. Tuomet bėgom į metro. Kai tik jis pradėjo važiuot, prisiminiau, kad nesutarėm kur ir kaip…
Interneto nebėra. Teko skaityt užrašus stotelėse. Įlipom į vieną – žiūrim link namų veža. Teko lipt lauk kitoj ir pereit į gatvę. Grįžom atgal tą sustojimą. Įlipom į traukinį. Kažkur išlipom ir pradėjom ieškoti kažkokio autobuso. Paėję pribėgom ir bevažiuojant bandom išsiaiškint kada lipt reik.

LaivasVairuotojas rėkia – dabar! Po kelių sekundžių – oij, ne! Vėliau!

Išlaipina. Pamatom didelį ženklą su užrašu. Toks baltas su žydru ar kokiu ten apvadu. Ir einam, einam. Draugė po kažkiek laiko sako – ė, čia gal mašinom, ne pėstiesiems…
Kai beveik apėjom ratu, pagaliau radom – DieselHouse. Pamatėm ir trumpą takelį pėstiesiems link sustojimo…
20150720_154740Viduje mus pasitiko darbuotojai. Pasisveikina ir sako, jog įėjimas nemokamas. Yra trys aukštai, galite visur eiti ir vaikščioti. Viską spausti ir žiūrėti kaip veikia. Dar pažiūrėti 8 minučių filmuką kaip paleidžiamas variklis. Ir po to nueiti atsigerti kavos, kuri įeina į bilieto kainą, kuris yra nemokamas…

20150720_133559

Nespėjom išsiaiškinti kuria puse eisim, kai priėjo kitas darbuotojas ir pradėjo pasakoti. Pradėjo nuo istorijos, nuo skirtingų variklių ir paleido žiūrėti filmuko apie variklio paleidimą. Pasibaigus filmui, trečias darbuotojas atnešė mums po pyragėlį…

Diesel House

Diesel House

Toliau ėjom ir žiūrėjom filmukus, bandėm patikrint kaip veikia varikliai. Na, buvo ką veikti geras porą valandų. Prieš išeinant gavom dar dovanų… 🙂

Diesel House - spausk mygtuką ir žiūrėk kaip veikia!

Diesel House – spausk mygtuką ir žiūrėk kaip veikia!

Buvo linksma. Ypač kai papasakojom kaip mes to muziejaus ieškojom, už kiek atskridom ir kaip kai kurie lankytojai ten ateina, nes galvoja, kad ten yra Diesel firmos muziejus ar salonas.

Diesel House. Grandinių dydžio palyginimas

Diesel House. Grandinių dydžio palyginimas

Jei kada važiuosit į Kopenhagą, nusipirkit transporto paros bilietą/ar tiesiai iš oro uosto nuvažiuokit. Po to, nuplaukti viešuoju transportu nuo Teglholmen iki kitų lankytinų vietų miesto centre.

Kai labai pasitiki google maps informacija, tokioje vietoje gali ir užsibūti

Ryte susiradau kaip nuvažiuoti iki šio ežero. Rodė, kad 9:20 išvažiuoja nuo stoties. Kur ta stotis net nežinau, bet atbėgom kaip tik bilietų pirkt. Kasą radom beveik 9:20. Ten sėdinti moteriškė liepė kuo greičiau eiti į 7ą terminalą, nes autobusas tuoj išvažiuos. Pasileidom bėgti ir ieškoti tos stotelės. Radom. Autobuso ne, bet žmonių – šiek tiek. Palaukėm kol visi sulips ir bandom pirkt bilietą. Vairuotojas sava kalba nurodė eit į kasą. Mes liūdnai išlipom ir bėgam. Gi lyg vienintelis išvažiuoja ryte į tą miestą. Nespėjom pradėt bėgt, kai jis pradėjo rėkti ir kažką aiškint. Maždaug liepė lipt ir pinigų nepaėmė. Mes taip su baime ir važiavom 45 minutes. Išlipant draugė dar ėjo su 10 eurų sumokėt, bet jis ją beveik pasiuntė lauk.

2015-05-17 - 1
Mūsų dienos tikslas buvo pasiektas. Deja, bilietų automato sustojime neradom. Pradėjom vaikščioti aplinkui ir ieškot kokios stoties. Nėra. Pataikėm į siaurą senamiesčio gatvelę ir kokį tai knygyną. Ten gražiai pasakė, kad neturi, bet pasakė, kad vienam bare turėtų būt. Jis prie pat stotelės. Ten nuėjus vyrukas sava kalba pasiūlė ateiti rytoj, nes neturi. Aha. Rytoj mes kitoj šaly būsim, bilietuko nebereiks. Negi vėl prašysimės nemokamai į autobusą. Po kokių penkių minučių diskusijos, galiausiai atėjo moteriškė ir pasakė kur yra kitas baras. Jį radom lengvai ir pagaliau nusipirkom kelionės bilietus. Po to, nuėjom pažiūrėt grafiko. Na, viskas lyg ir normaliai. Yra autobusas kaip ir Google sako – 16:46. Turim kelias valandas. Jėga.

20150517_115148(0)[1]

Išėjom prie ežero. Vienoj tilto pusėj vienas miestas, kitoj – kitas. Gražu. Ieškom kelto. Gal gi visai faina pasiplaukiot. Prieš nosį išplaukia. Nieko, einam pasivaikščioti. Prieinam tolesnę stotelę. Patikrinam laiką. Išsiverčiu sutrumpinimus. Pasirodo, autobusas atgal šiandien tik 13:00, po 40 min., o ne vakare. Puiku. Vos vos nelikom nakvoti.

20150517_121427[1]

Čia Italija, Iseo ežeras.

Viduramžių kovos Malborko pilyje

 2015-05-04 - 1
Savaitgalį Lenkijoje vyko viduramžių kovos. Šarvuoti vyrai ir moterys kovėsi prie Malbork pilies. Buvo ir 1 prieš 1, ir 16 prieš 16. Kuo daugiau dalyvių, tuo įdomiau ir aiškiau.
Kai kurios komandos iškart susigrupuoja ir turi taikinį, pvz. trise puola stipriausiai atrodantį. Kiti tik prasidėjus žaidimui bėga ir puola jei ne kartu, tai po vieną. Nors sako, kad tuos šalmus sunku nuimti, vis tiek buvo keletas jau be jų. Keletas šalių turėjo tokius labiau išsiskiriančius narius, kurie atrodė kietesni. Pavyzdžiui, japonai turėjo tokį storuliuką, kurį manėm bus sunku nuversti. Klydom. Pasirodo, jį tik vos ne biški stumteli ir jis griūna. O žaidėjas palietęs žemę – iškrenta iš kovos ir turi likti sėdėti ar gulėti vietoje kol išgirs žaidimo pabaigos ženklą. Kai kurie kovotojai tais gulinčiais lyg tyčia ar netyčia naudodavosi. Stumdamas priešininką atbulą link gulinčių lengviau galėdavo laimėti. Kovotojas tiesiog užkliūdavo ir griūdavo. Visgi, kartais bekrentantis kartu nusinešdavo ir priešininką. Tuomet abu iškrisdavo ir laukdavo pabaigos. Kiti didele grupe bėgdavo ir taip stumdavo tą stipriausią, jog net apsauginė tvora iššokdavo, bet neišvirsdavo.

Beveik visas varžybas laimėjo lenkai. Bepigu, kai vedėjas nuolatos visus kalbino skanduoti “polska“. Jų komandoje buvo du juodais šarvais apsiginklavę dalyviai, kuriuos lyg ir nelabai kam pavyko parguldyti. Tik šeštadienio popiet jie jau nebedalyvavo. Tuomet pradėjo anglai jiems krėsti į kailį. Smagu buvo žiūrėt ir nesmagu klausyt kaip tik lenkus palaiko nors ir dalino visų šalių vėliavėles žiūrovams.Kad ir kokia įdomi būtų kova, deja, be traumų ji neišvengiama. Ne vieną kartą bėgo krūva medicinos darbuotojų. Keletą minučių šokinėdavo aplink ir po to išsivesdavo dalyvį šiaip ne taip pastovintį ant kojų. Pavojingas žaidimas.

20150501_143838_pow15

Pati Malborko pilis yra įspūdinga. Kažkur parašyta, kad didžiausia pasaulyje pagal užimamą plotą. Nemažai gynybinių sienų, bokštelių. Lyg kokia maža saugi gyvenvietė. Vien aplink pasivaikščioti prireiks šiek tiek laiko. Jei turite daugiau nei dvi dienas, nuvažiuokit apžiūrėti ir po to prie jūros.

Korėja 7. Jeonju – Hanok kaimelis beveik miesto centre

Pertraukėlė

Pertraukėlė

Kelionė į Jeonju prasidėjo lagamino tampymu metro požemiuose. Pasirodo, jei pagal žemėlapį persėdimas kaip ir toje pačioje vietoje, tai dar nereiškia, kad nereikės pasivaikščioti iki kito sustojimo. Nepaisant šio nesusipratimo beveik laiku autobusas buvo pasiektas. Prie jo laukė dar keletas norinčių. Deja, šįkart buvo nelaiminga diena ir visi keliautojai pasirodė ir netgi vienus jau senokai įlipusius ir įsitaisiusius japonus išvarė. Kelionė nebuvo nuobodi vien dėl sustojimų viešose poilsio vietose. Ten net aikštelės sunumeruotos, begalė keliautojų, daug tualetų ir kavinių, bent vienas informacijos centras, o kartais net ir koks smulkus koncertas. Nespėjus pabust, bet greitai sekant link tuštinimosi vietų bėgančius vietinius, reik nepamiršti atsisukti ir įsiminti autobuso vietos numerį.

Hanok kaimas nuo kalniuko

Hanok kaimas nuo kalniuko

Atvykus į išgirtą kultūrinio paveldo miestą, pasijaučiu lyg kokioje Palangoje Basanavičiaus gatvėje ne sezono metu. Namukai tokie vieno – dviejų aukštų su ypatingai apipavidalintais juodais stogais. Prie plačios gatvės prekiautojai traukė akį. Deja, paėjus šiek tiek toliau jokios jūros nebuvo, o tik naujesnių laikų pastatai ir didelis miestas. Pasirodo, Jeonju  yra beveik Vilniaus dydžio ir turi senovinį kaimelį su kokiais aštuoniais šimtais autentiškų namukų.

Ar ne Palanga čia?

Ar ne Palanga čia? Tik kodėl joje hieroglifai? Medžio šaka irgi geroje vietoje uždengia greičio ženklą.

Ir lietus, ir dviratininkai

Ir lietus, ir dviratininkai, ir kameros

Stogų (ne)įvairovė

Stogų (ne)įvairovė

Kaimas mieste

Kaimas mieste

Teko pabuvoti Gyeonggi rezidencijoje, kur įėjimo bilieto kaina juokinga, o įėjus pamatai nemažai senovinių pastatų ir dar gali įeiti į muziejų su karalių paveikslais, sostu ir apeigų scenomis. Čia pastebėjau, kad beveik visur nurodyta kokia kryptimi reikėtų eiti. Tai “Keep right“, tai rodyklės kokios nupaišytos. Protingi ir apgalvoti žymėjimai. Muziejuje gėlių vazonai apkabinėti juostomis su kažkokiu tekstu. Jei jos nebūtų rožinės, tai pagalvočiau, kad ten laidotuvių vainikai. Keistas jausmas. Dar radau vandens aparatą be plastmasinių stiklinių. Pasirodo, jog stiklinė gali būti padaryta ir iš popieriaus.

Rezidencijos parkelis

Gyeonggi rezidencijos kiemas

Teko palypėti ir į Omokdae kalniuką, tik taip ir nesužavėjo niekas. Na tik tai, kad pagrindinis pastatas yra atviras visiems, bereikia nusimauti batus prieš einant ten pasėdėti. Šiaip toks parkelis mintims prablaškyti ir Hanok namukus iš viršaus nužvelgti. Sakė, kad gražu ten vakare būna. Nepatikrinau.

Omokdae. Prieš eidami į vidų privalote nusiauti batus.

Omokdae. Prieš eidami į vidų privalote nusiauti batus.

Nuobodokas man šis miestelis, o gal tai tiesiog niūrus oras ar tai, kad vieną dieną beveik niekas nedirbo, paveikė. Patiko tik saldumynai, tas tradicinis maistas ir tai, kad net ir paprastoje beveik valgykloje, kur meniu tik korėjiečių kalba, bet virėja beveik moka anglų kalbą. Vienoje kavinėje, kur valgėm sriubą, patalpa buvo padalinta į dvi dalis. Pirmojoje standartiniai stalai su kėdėmis, kitoje pusėje aukštesnės šildomos grindys, pagalvės ir žemesni staliukai. Mes kai buvom, tai kuklumu nesiskundėm ir po tris pasidėjom ant grindų.

Šildomos grindys, žemi stalai ir plonos pagalvėlės. Imam po tris.

Šildomos grindys, žemi stalai ir plonos pagalvėlės. Imam po tris.

Vieną vakarą tiesiog ėjome tiesiai į niekur. Įdomu gi pasižvalgyti kaip ta Korėja atrodo. Pasakyčiau, kad jei ne tos kitokios raidės, tai jausčiausi kaip namie. Na gal šiek tiek keista, kai ant žemės vietoj plytelių koks didelis medžiagos gabalas patiestas, ar sutemus vis dar veikiantis didelis turgus, vaisių pardavėjai turintys mikrofoną su garsiakalbiais ir bandantys parduoti likučius ragina kitus pirkti. Kadangi turgelyje esančioje parduotuvėje nusipirkau nemažai bananų, sulčių, tai jau norėjosi eiti atgal. Ir eiti tik ten, kur šviečia ryškūs reklaminiai stendai ir yra šaligatvis.

Medžiaga vietoj plytelių? O gal ten šalia remontas?

Šaligatvis. Medžiaga vietoj plytelių? O gal ten šalia remontas?

JIFF gatvė

JIFF gatvė

Jeonju gatvėm

Jeonju gatvėm

Kitą dieną atsidarė visi muziejai. Galima buvo eiti į betkurį kiemą ir žiūrėti ką ten žmonės veikia. Vis dar buvo keista, kad muziejuose nėra jokių prižiūrėtojų ir gali laisvai vaikščioti. Na taip, visur parašyta, kad jus stebi kažkokia CCTV, bet tai anokia čia problema.

Nuošalioj neatnaujintoj rezidencijoj radom fotosesiją. Aš irgi pabandžiau. Ne kas gavosi. Bet bent šiek tiek suprasit kaip tie tautiniai drabužiai atrodo.

Nuošalioj neatnaujintoj rezidencijoj radom fotosesiją. Aš irgi pabandžiau. Ne kas gavosi. Bet bent šiek tiek suprasit kaip tie tautiniai drabužiai atrodo.

Ir apie dviračius. Dviratininkai važinėja su skėčiais kai lyja. Dviračių takai irgi iš gražių  gražiai sudėtų smulkių plytelių. Tai neverkit Vilniečiai prie Europos važiuodami.

Kažkada iš manęs juokėsi nemažai žmonių ir siūlė imti skėtį važiuojant dviračiu. Visgi Korėjoje žmonės taip važinėja.

Kažkada iš manęs juokėsi nemažai žmonių ir siūlė imti skėtį važiuojant dviračiu. Visgi Korėjoje žmonės taip važinėja.

Ne tik Lietuvoje dviračių takai plytelėmis kloti.

Ne tik Lietuvoje dviračių takai plytelėmis kloti.

Ir paskutinė. Kai nebelabai žinai kur tie namai, pamatai angelą.

Čia kai naktį pasiklysti ir randi apšviestus angelo sparnus, net nesupranti kas per velnias čia nešė.

Čia kai naktį pasiklysti ir randi apšviestus angelo sparnus, net nesupranti kas per velnias čia nešė.

Daugiau nuotraukų G+‘e.

Ankstesnės dalys:

  1. Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima. lapkričio 19, 2012
  2. Įleido! 2 dalis. lapkričio 20, 2012
  3. Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis lapkričio 23, 2012
  4. Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis. gruodžio 19, 2012
  5. Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau? gruodžio 31, 2012
  6. Prakąsti desertai. Korėja. 6 dalis. sausio 7, 2013

Prakąsti desertai. Korėja. 6 dalis.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Lengviausiai suprantamas tekstas Korėjoje, tai tie keturi nuliukai nuotraukoje. Nors turėtų užtekti ir vieno, bet gal jis vienišas pasimestų tarp kitų simbolių, o dabar kiekvienam aišku. Visgi, suprasti kas ten aukščiau problematiška ir jei įstaiga neturi meniu su paveiksliukais, ir aplink nėra valgančių, tai labai sunku ką išsirinkti. Na nebent iš kažkur pagyvenusi virėja ar padavėja moka anglų kalbą.

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Vieną vakarą buvo iššukuotas Seulo naktinių maitinimo įstaigų rajoną. Net galva apsisuko nuo pasirinkimo, neaiškumo, nežinojimo. Po kokios valandos išsirinkau vieną. Su paveiksliukais ir kainomis ant langų, ir kažkokia rožine juosta apvyniota gėle. Įėjus į vidų laukė siurprizas.

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Kampe stovėjo geltona dėžė. Pfu, maisto užsakymo automatas. Ir viršuj, ir apačioj ekrano akį traukė kažkokie įspėjamieji užrašai ant raudono fono, papildomas lapukas su neatpažįstamu tekstu prie atsiskaitymo tipų sąrašu ar instrukcija. Žiūrėjau, žiūrėjau į maisto nuotraukas. Kai kur jos vienodos, bet pavadinimai ir kainos kitokie. Pribėgo virėja. Pabandžiau paklausti kuo skiriasi. Nelabai pavyko. Ji rodė, kad pasirenki, įmeti pinigus ir gauni lapuką. O man pirmiau reikėjo sužinoti kur ne aštrus maistas. Nepavyko. Tuomet pribėgo vakarieniaujantis vyras ir padėjo išsirinkti. Pasiūlė sriubą. Ją ir pasiėmiau.

Sriuba užsakius

Sriuba užsakius „iš aparato“.

Prie jos kaip ir prie beveik viso maisto Korėjoje atnešė ir didelį indą Kimči. Atidariau, pasižiūrėjau, nufotografavau ir nustūmiau toliau.

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Saldumynai Korėjoj

Saldumynai Korėjoj. Prakąsti ir nufotografuoti gi būtina.

Ar jau sakiau, kad Korėjoje viskas iš ryžių ir ryžiams? Net spurgos ne iš varškės, o ryžių. Daug kur parašyta glutinous rice cake arba kokia sweet potato. Na ryžių desertus iš Azijos kažkada teko ragauti, tai labai nestebino, bet iš bulvių? O gal ten visgi ne bulvės, net nežinau. Teko bandyti gal dviejų rūšių. Vienas kaip paprasta geltona vientisa bandelė – nieko neįprasto. Kitas tai net nežinau kaip apsakyti. Na tiesiog – šlykštus ir glitus. Kelis suvalgiau, kiti patys suprantat kur iškeliavo.

Bulviniai šlykštukai

Bulviniai šlykštukai

Tai dabar einam prie skaniausių desertų. Jie žinoma iš ryžių ir greičiausiai su raudonų pupelių įdaru ir vadinasi Tteok. Pirmą kartą paragavus kažkaip nesužavėjo, bet paragavus dar vienus tai jau nebegalėjau sustoti. Vienam mieste jų gan ilgai ieškojom, bet radom tik kitą dieną ir paskutinę dėžutę. Teko dalintis. Tai skaniausias tas, kur baltas viršus ir toks guminis, bet ne per daug. Gali spaudyti kiek nori, o tada valgyti. Sakė juos duoda vaikams, kai jie ruošiasi ar eina į egzaminą. Kadangi vienas toks tuo metu ir vyko, tai vakare buvo išpardavimas ir nusipirkau tris dėžutes pabandymui.

tteok - niam niam

tteok – niam niam

Kitą kartą parduotuvėj radau kažkokių geltonų bandelių maišą. Nusipirkau. Pasiklausiu korėjietės kas prie 30 parašyta, tai paaiškino, kad kiekvieną reikia po 30 sekundžių šildyti mikrobangėje. Keisčiausia, kad jei jau dvi, tai vieną minutę, jei tris, tai pusantros. Išpakavus atrodė, kad šildyti minutes, o ne sekundes reikėtų. Visgi skonis tai toks keistas ir dar įdaras žiauriai saldus. O dabar valandėlę paieškojus radau, kad tai turėtų būti jjinbbang – tradicinė korėjiečių duona. Prie kasų garinimo aparatuose šie margieji sukasi.  Jei įdomu kas čia tiksliau, tai dar korėjietiškai su nuotraukomis.

Geltonos bandelės

Geltonos bandelės

Kitas kvailiausias pirkinys buvo Gyeongju mieste. Ant gražios dėžutės užrašyta, kad populiari to miesto duona. Sumokėjau nežinau kiek, bet prašiau mažiausio. Ir nesuklydau. Pasirodo tai beveik maži blyneliai su raudonų pupelių kremu tarp jų. Blynai, o ne duona. Jei kas valgėt, galit patikslinti, bet mano skonio receptoriai taip juos pavadino. Neverta arba aš kažką visai ne tai nusipirkau, bet Google sako, kad turėtų būti kažkas panašaus į visai ką kitką. Būtinai peržiūrėkite ten visas nuotraukas.

Gyeongju „duona“

Gyeongju „duona“. Graži dėžutė, bet daugiau nieko gero.

O namo parsivežiau šiek tiek saldumynų ir jūros dumblių 24 pakelius (Gim). Pastarieji labai greitai susivalgė, kai kurie labai norėjo dar. Ir kodėl neprisikimšau jų pilno lagamino?

Jūros dumblių užkandis

Jūros dumblių užkandis

Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume. Arba tiesiog į Google kitokių vaizdų.

Ankstesnės dalys:

  1. Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima. lapkričio 19, 2012
  2. Įleido! 2 dalis. lapkričio 20, 2012
  3. Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis lapkričio 23, 2012
  4. Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis. gruodžio 19, 2012
  5. Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau? gruodžio 31, 2012

Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau?

Prieš važiuojant į Korėją mane įspėjo, kad ten maistas labai aštrus. Tai aš iškart pasiskaičiavau ir pasiėmiau apie dešimtį šokoladų, beveik tiek pat hematogenų, kilogramą saldainių ir avižinės košės daugiau nei dešimt mažų pakelių. Na čia dėl viso pikto. Nežinojau kas ten ir kaip bus. O pasirodo viskas ne taip ir blogai. Neskaitant tų ‘hieroglifų’ ir kartais pasitaikančio aštraus padažo lašelio.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Vieną dieną teko eiti “pavalgyti“ su kinu. Jis sakė radęs gerą vietą ir iškart užsakė sriubos. Tada jam reikėjo gražiai paaiškinti, kad aš aštraus maisto nevalgau. Jis neapsakomai pyktelėjo ir paklausė kokio velnio aš čia išvis važiavau. Na aš patylėjau, bet gi Korėjoje yra ir ne aštraus maisto. Na bent desertai tai tikrai ne aštrūs. Tuomet jis keletą minučių bandė susikalbėti su virėja, kad man nedėtų jokių aštrių dalykų. Na, jis korėjiečių tik šiek tiek sakė moka, bet ilgai jie ten vos ne “mušėsi“. Pasirodo ji bandė įtikinti, kad sriuboje bent šiek tiek to aštrumo tiesiog privalo būti. Kitą dieną ten teko dar kartą apsilankyti tik šiek tiek vėliau. Šįkart graikui rodė tą nuostabiąją sriubą ir kažkaip mes ten užsisėdėjome, kad po valandos dar ir kažkokių juodų vos ne dešrų atnešė. Lyg ir juodų ryžių dešrelė, net nežinau. Pasiklausti ir nebuvo kaip, nes kino nebebuvo.

Juodų ryžių dešrelė?

Juodų ryžių dešrelė? Keistas skonis toks.

Kitomis dienomis daugiau nebeeksperimentuodavau ir imdavau Gimbap arba Bibimbap prieš tai pasakius, kad aštraus padažo nereikia. Pirmasis kaip jau rašiau yra suši atitikmuo tik patiekiamas be sojos padažo. Prie jo jau nieko nereikia. Jis skanus ir vienas. Į vidų deda daržoves, kartais sūrį, tuną arba tuos aštriuosius tradicinis kopūstus Kimči.

Gimbap

Gimbap – skubančių maistas. Bėgi ir kramsnoji tą iš rožinio pakelio. Vieno negana.

Tradicinis korėjiečių patiekalas yra Bibimbap, kurio “gimtinė“ yra Jeonju miestas. Į didelį gilų indą dedami ryžiai, kurie uždengiami įvairiaspalvėmis daržovėmis. Per patį lėkštės viduriuką įdeda šaukštą aštraus padažo ir paslepia jį pakeptu ar žaliu kiaušiniu. Pasigrožėjus gautomis spalvomis reikia viską sumaišyti su lazdelėmis ir valgyti. Jei to patys nepadarysite, tai ateis “virėja“ ir tai padarys už jus! Paslaugūs tie korėjiečiai, vienok. Pirmosios dvi nuotraukos būtent ir yra iš Jeonju, kuriame Bibimbap ir buvo skaniausias.

Bibimbap - tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių.

Bibimbap – tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių. Dešinėje apačioje matosi ir nedidelis žiupsnis Kimči paaštrintų kopūstų.

Dar vienas labai populiarus maistas – Bulgogi. Vakarais visos paprastos kavinės virsta grilio užeigomis, kur klientai patys kepa mėsą. O jų būna nemažai, nes visi korėjiečiai po darbo tiesiai su kostiumais su visais bendradarbiais eina valgyti ir gerti. Pirkėjams tereikia pasirinkti kokio tipo kiek nori ir tuomet ant stale įmontuotos ugnies ar dujinės viryklės gali ją išsikepti. Jei mėsos gabaliukai per stori, tai galima ją sukarpyti žirklėmis. O jei esate užsienietis, tai greičiausiai padavėjai ar pačios virėjos ateis jus prižiūrėti, kad nepridegintumėte. Prie mėsytės gaunate dar ir daug lėkštučių visokių daržovių ir, žinoma, Kimči. Šį patiekalą aš tik fotografavau, nes na ne man ta mėsa ir tos aštrios daržovės.

Bulgogi - išsikepk pats sau mėsą.

Bulgogi – išsikepk pats sau mėsą. (1 ir 3 paveikslėlis)

Na šiam kartui užteks. Kituose pasakojimuose gal daugiau apie desertus ir kitus nutikimus paminėsiu. Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume.

Ankstesnės dalys:

%d bloggers like this: