Prakąsti desertai. Korėja. 6 dalis.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Kažkas nemokamai. Tiksliau 0000 pinigų. Neaišku tik kas, kol neprieini.

Lengviausiai suprantamas tekstas Korėjoje, tai tie keturi nuliukai nuotraukoje. Nors turėtų užtekti ir vieno, bet gal jis vienišas pasimestų tarp kitų simbolių, o dabar kiekvienam aišku. Visgi, suprasti kas ten aukščiau problematiška ir jei įstaiga neturi meniu su paveiksliukais, ir aplink nėra valgančių, tai labai sunku ką išsirinkti. Na nebent iš kažkur pagyvenusi virėja ar padavėja moka anglų kalbą.

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Dar viena kavinė ar restoranas su paveiksliukais ant langų

Vieną vakarą buvo iššukuotas Seulo naktinių maitinimo įstaigų rajoną. Net galva apsisuko nuo pasirinkimo, neaiškumo, nežinojimo. Po kokios valandos išsirinkau vieną. Su paveiksliukais ir kainomis ant langų, ir kažkokia rožine juosta apvyniota gėle. Įėjus į vidų laukė siurprizas.

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Viduje pasitinka geltonas automatas su begale neaiškaus teksto ir maisto paveiksliukais

Kampe stovėjo geltona dėžė. Pfu, maisto užsakymo automatas. Ir viršuj, ir apačioj ekrano akį traukė kažkokie įspėjamieji užrašai ant raudono fono, papildomas lapukas su neatpažįstamu tekstu prie atsiskaitymo tipų sąrašu ar instrukcija. Žiūrėjau, žiūrėjau į maisto nuotraukas. Kai kur jos vienodos, bet pavadinimai ir kainos kitokie. Pribėgo virėja. Pabandžiau paklausti kuo skiriasi. Nelabai pavyko. Ji rodė, kad pasirenki, įmeti pinigus ir gauni lapuką. O man pirmiau reikėjo sužinoti kur ne aštrus maistas. Nepavyko. Tuomet pribėgo vakarieniaujantis vyras ir padėjo išsirinkti. Pasiūlė sriubą. Ją ir pasiėmiau.

Sriuba užsakius

Sriuba užsakius „iš aparato“.

Prie jos kaip ir prie beveik viso maisto Korėjoje atnešė ir didelį indą Kimči. Atidariau, pasižiūrėjau, nufotografavau ir nustūmiau toliau.

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Pasislėpę aštrieji kopūstai Kimči

Saldumynai Korėjoj

Saldumynai Korėjoj. Prakąsti ir nufotografuoti gi būtina.

Ar jau sakiau, kad Korėjoje viskas iš ryžių ir ryžiams? Net spurgos ne iš varškės, o ryžių. Daug kur parašyta glutinous rice cake arba kokia sweet potato. Na ryžių desertus iš Azijos kažkada teko ragauti, tai labai nestebino, bet iš bulvių? O gal ten visgi ne bulvės, net nežinau. Teko bandyti gal dviejų rūšių. Vienas kaip paprasta geltona vientisa bandelė – nieko neįprasto. Kitas tai net nežinau kaip apsakyti. Na tiesiog – šlykštus ir glitus. Kelis suvalgiau, kiti patys suprantat kur iškeliavo.

Bulviniai šlykštukai

Bulviniai šlykštukai

Tai dabar einam prie skaniausių desertų. Jie žinoma iš ryžių ir greičiausiai su raudonų pupelių įdaru ir vadinasi Tteok. Pirmą kartą paragavus kažkaip nesužavėjo, bet paragavus dar vienus tai jau nebegalėjau sustoti. Vienam mieste jų gan ilgai ieškojom, bet radom tik kitą dieną ir paskutinę dėžutę. Teko dalintis. Tai skaniausias tas, kur baltas viršus ir toks guminis, bet ne per daug. Gali spaudyti kiek nori, o tada valgyti. Sakė juos duoda vaikams, kai jie ruošiasi ar eina į egzaminą. Kadangi vienas toks tuo metu ir vyko, tai vakare buvo išpardavimas ir nusipirkau tris dėžutes pabandymui.

tteok - niam niam

tteok – niam niam

Kitą kartą parduotuvėj radau kažkokių geltonų bandelių maišą. Nusipirkau. Pasiklausiu korėjietės kas prie 30 parašyta, tai paaiškino, kad kiekvieną reikia po 30 sekundžių šildyti mikrobangėje. Keisčiausia, kad jei jau dvi, tai vieną minutę, jei tris, tai pusantros. Išpakavus atrodė, kad šildyti minutes, o ne sekundes reikėtų. Visgi skonis tai toks keistas ir dar įdaras žiauriai saldus. O dabar valandėlę paieškojus radau, kad tai turėtų būti jjinbbang – tradicinė korėjiečių duona. Prie kasų garinimo aparatuose šie margieji sukasi.  Jei įdomu kas čia tiksliau, tai dar korėjietiškai su nuotraukomis.

Geltonos bandelės

Geltonos bandelės

Kitas kvailiausias pirkinys buvo Gyeongju mieste. Ant gražios dėžutės užrašyta, kad populiari to miesto duona. Sumokėjau nežinau kiek, bet prašiau mažiausio. Ir nesuklydau. Pasirodo tai beveik maži blyneliai su raudonų pupelių kremu tarp jų. Blynai, o ne duona. Jei kas valgėt, galit patikslinti, bet mano skonio receptoriai taip juos pavadino. Neverta arba aš kažką visai ne tai nusipirkau, bet Google sako, kad turėtų būti kažkas panašaus į visai ką kitką. Būtinai peržiūrėkite ten visas nuotraukas.

Gyeongju „duona“

Gyeongju „duona“. Graži dėžutė, bet daugiau nieko gero.

O namo parsivežiau šiek tiek saldumynų ir jūros dumblių 24 pakelius (Gim). Pastarieji labai greitai susivalgė, kai kurie labai norėjo dar. Ir kodėl neprisikimšau jų pilno lagamino?

Jūros dumblių užkandis

Jūros dumblių užkandis

Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume. Arba tiesiog į Google kitokių vaizdų.

Ankstesnės dalys:

  1. Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima. lapkričio 19, 2012
  2. Įleido! 2 dalis. lapkričio 20, 2012
  3. Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis lapkričio 23, 2012
  4. Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis. gruodžio 19, 2012
  5. Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau? gruodžio 31, 2012
Reklama

Prie kurios bendruomenės jungsitės šiais metais?

Kokie jūsų šių metų planai? Suplanavote pirmus kelis mėnesius ar dienas? Ar viskas buvo gražiai supakuota iki naujųjų laukimo ir atsidūrėte nežinioje? Na tai visgi koks tas planas? Gal šiais metais nusprendėte tobulėti ir vietoj užsienio kalbų mokymosi imsite programavimo kalbas? 🙂

Jei nusibodo programuoti vienumoje ar norėtumėte pasidalinti savo klystkeliais pasiekus tikslą, ar tik išgirsti kitų patarimus, patirtį, tai junkitės prie bent vienos praeitų metų pabaigoje kaip grybai išdygusiose programuotojų bendruomenėse. Meluoju, nes kai kurios jau seniai gyvuoja.

1. VilniusPHP susitikimas #2 vyks jau šįvakar (sausio 3) Galvydžio g. 5 nuo 18:30. Renginio registracija ir platesnė informacija G+’e arba Facebook‘e, o pats puslapis tai www.vilniusphp.lt. Kol kas programa tokia:

  • Aurimas Baubkus “Caching strategies“
  • Georgij Lesnikov “Programavimas“ su CSS (LESS stilių kalbos pavydžiu)“
  • Vaidas Žilionis “Sphinx (Open Source Search Server)“
  • Diskusijos: Alaus studija (alumi vaišina mailer.lt)

2. Vilniaus Java User Group (JUG) susitikimas vyks jau kitą savaitę, sausio 9-ą dieną 19:00 Vilniaus Verslo Uoste, konferencijų centro 2-oje salėje. Pietinis įėjimas, 3 aukštas. Renginio informacija G+ ir registracija. Susirinkimo pranešimų temos:

  • StringTemplate: Separate your views completely (J. Lasauskas)
  • Development of Open Source Android application (M. Mickevičius)

3. Vilnius JavaScript User Group – planuoja trečiąjį susitikimą sausio 16-ą dieną  18:30 Vilniaus HUB’e, Šermukšnių g. 6a, Vilnius. Sekite jų Twitter srautą ar puslapį.

4. Google Developer Group (GDG) Vilnius susitikimas vyks sausio 21-ą dieną VGTU Elektronikos fakultete. Susitikimo tikslas įdiegti Android į SAM9M10-G45-EK. Daugiau informacijos, puslapis G+ ir renginys G+.

5. Apie Lietuvos .NET naudotojų grupės susitikimus visuomet parašo Sergėjus savo tinklaraštyje. Pagrindinis puslapis – http://dotnetgroup.lt/, o registracija vyksta per Eventbrite.

6. Ruby bendruomenė arba http://www.rubyonrails.lt/, arba Google grupė, arba http://workshops.emptydot.com.

7. Windows Platforms Developers Lithuania – bendruomenė besidomintiems visomis Windows platformomis bei kuriantiems sprendimus ir inovacijas šioms platformoms. Puslapis tik Facebook socialiniame tinkle, o susitikimų lyg ir nebuvo.
8. LT Game Jam – kompiuterinių ar stalo žaidimų kūrėjams renginys sausio 25-27 dienomis Vilniaus HUB’e, Šermukšnių g. 6a. Jo metu per 48 valandas bus kuriami įvairaus formato žaidimai, dalijamasi idėjomis ir tiesiog smagiai bendraujama. Daugiau informacijos ir registracija: http://2013.gamejam.lt/.  Taip pat, renginys Facebook’e.

9. Mobilių aplikacijų bendruomenė Facebook‘e.

10. O jei domitės Agile metodika, tai galite ateiti į Agile User Group susitikimus Vilniuje arba Kaune. Registracija vyks Eventbrite puslapyje.

11. Python Lietuva bendruomenė yra G+ socialiniame tinkle, jų el. pašto grupės laiškai. Praeitų metų konferencijos pristatymai ir jų įrašai.

12. Ką praleidau?

Tai jau susidarėte konkretesnį vaizdą savo 2013-ųjų metų rezoliucijų įgyvendinimui? 😉

Ir ką aš valgiau Korėjoje? O į ką tik žiūrėjau?

Prieš važiuojant į Korėją mane įspėjo, kad ten maistas labai aštrus. Tai aš iškart pasiskaičiavau ir pasiėmiau apie dešimtį šokoladų, beveik tiek pat hematogenų, kilogramą saldainių ir avižinės košės daugiau nei dešimt mažų pakelių. Na čia dėl viso pikto. Nežinojau kas ten ir kaip bus. O pasirodo viskas ne taip ir blogai. Neskaitant tų ‘hieroglifų’ ir kartais pasitaikančio aštraus padažo lašelio.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Ta ypatinga kino užsakyta sriuba. Nuvalgiau šiek tiek mėsos nuo kaulo ir tiek. Na ir teko džiaugtis skaniais ryžiais.

Vieną dieną teko eiti “pavalgyti“ su kinu. Jis sakė radęs gerą vietą ir iškart užsakė sriubos. Tada jam reikėjo gražiai paaiškinti, kad aš aštraus maisto nevalgau. Jis neapsakomai pyktelėjo ir paklausė kokio velnio aš čia išvis važiavau. Na aš patylėjau, bet gi Korėjoje yra ir ne aštraus maisto. Na bent desertai tai tikrai ne aštrūs. Tuomet jis keletą minučių bandė susikalbėti su virėja, kad man nedėtų jokių aštrių dalykų. Na, jis korėjiečių tik šiek tiek sakė moka, bet ilgai jie ten vos ne “mušėsi“. Pasirodo ji bandė įtikinti, kad sriuboje bent šiek tiek to aštrumo tiesiog privalo būti. Kitą dieną ten teko dar kartą apsilankyti tik šiek tiek vėliau. Šįkart graikui rodė tą nuostabiąją sriubą ir kažkaip mes ten užsisėdėjome, kad po valandos dar ir kažkokių juodų vos ne dešrų atnešė. Lyg ir juodų ryžių dešrelė, net nežinau. Pasiklausti ir nebuvo kaip, nes kino nebebuvo.

Juodų ryžių dešrelė?

Juodų ryžių dešrelė? Keistas skonis toks.

Kitomis dienomis daugiau nebeeksperimentuodavau ir imdavau Gimbap arba Bibimbap prieš tai pasakius, kad aštraus padažo nereikia. Pirmasis kaip jau rašiau yra suši atitikmuo tik patiekiamas be sojos padažo. Prie jo jau nieko nereikia. Jis skanus ir vienas. Į vidų deda daržoves, kartais sūrį, tuną arba tuos aštriuosius tradicinis kopūstus Kimči.

Gimbap

Gimbap – skubančių maistas. Bėgi ir kramsnoji tą iš rožinio pakelio. Vieno negana.

Tradicinis korėjiečių patiekalas yra Bibimbap, kurio “gimtinė“ yra Jeonju miestas. Į didelį gilų indą dedami ryžiai, kurie uždengiami įvairiaspalvėmis daržovėmis. Per patį lėkštės viduriuką įdeda šaukštą aštraus padažo ir paslepia jį pakeptu ar žaliu kiaušiniu. Pasigrožėjus gautomis spalvomis reikia viską sumaišyti su lazdelėmis ir valgyti. Jei to patys nepadarysite, tai ateis “virėja“ ir tai padarys už jus! Paslaugūs tie korėjiečiai, vienok. Pirmosios dvi nuotraukos būtent ir yra iš Jeonju, kuriame Bibimbap ir buvo skaniausias.

Bibimbap - tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių.

Bibimbap – tradicinis korėjiečių maistas iš ryžių ir daržovių. Dešinėje apačioje matosi ir nedidelis žiupsnis Kimči paaštrintų kopūstų.

Dar vienas labai populiarus maistas – Bulgogi. Vakarais visos paprastos kavinės virsta grilio užeigomis, kur klientai patys kepa mėsą. O jų būna nemažai, nes visi korėjiečiai po darbo tiesiai su kostiumais su visais bendradarbiais eina valgyti ir gerti. Pirkėjams tereikia pasirinkti kokio tipo kiek nori ir tuomet ant stale įmontuotos ugnies ar dujinės viryklės gali ją išsikepti. Jei mėsos gabaliukai per stori, tai galima ją sukarpyti žirklėmis. O jei esate užsienietis, tai greičiausiai padavėjai ar pačios virėjos ateis jus prižiūrėti, kad nepridegintumėte. Prie mėsytės gaunate dar ir daug lėkštučių visokių daržovių ir, žinoma, Kimči. Šį patiekalą aš tik fotografavau, nes na ne man ta mėsa ir tos aštrios daržovės.

Bulgogi - išsikepk pats sau mėsą.

Bulgogi – išsikepk pats sau mėsą. (1 ir 3 paveikslėlis)

Na šiam kartui užteks. Kituose pasakojimuose gal daugiau apie desertus ir kitus nutikimus paminėsiu. Visas maisto nuotraukų albumas su komentarais G+ albume.

Ankstesnės dalys:

Seule, Korėjoj. Ne viskas taip baisu kaip Jūs manėte. 4 dalis.

Tai pirmasis rytas ir pilna diena, kai žvalgiausi aplink Seulą. Planas buvo pavalgyti, o tuomet jau palei gynybinę sieną pasiekti televizijos bokštą.

Gimbap - korėjietiški suši

Gimbap – korėjietiški suši

Pietūs man buvo labiausiai mėgstamą maistą primenantis Gimbap. Beveik tas pats kas suši. Tik prie jo nereikia jokio sojos padažo, nes dumbliai ir viskas kas viduje taip skanu ir be jokio papildomo skysčio. Iš tiesų susirasti maistą neišmokus pavadinimų korėjietiškai yra gan sunku. Na bent man sunku, nes aš daug ko nevalgau. Visgi pirmasis kąsnis nebuvo nei aštrus, kaip visas kitas maistas Korėjoje, nei su keistais gyvūnais ir aš jį vos įveikiau. Dabar dar kartą įsižiūrėkite į nuotrauką. Visi šie dešimt gabaliukų kainavo kokius penkis litus. Ar žinote kiek pas mus kainuoja?! Prie šio rinkinio dar buvo patiektas sriubos/sultinio dubenėlis ir galima buvo piltis geriamo vandens kiek tik nori.

2012-11-03 12.57.43 Jei jau eiti per perėją, tai tik visu būriu.

Jei jau eiti per perėją, tai tik visu būriu.

2012-11-03 13.13.42 Dongdaemun Design Plaza - dar stato, bet visai įdomiai atrodo.

Dongdaemun Design Plaza – dar stato, bet visai įdomiai atrodo.

Kaip jau minėjau, dienos tikslas buvo susirasti gynybinę sieną ir ja pasiekti N Tower, kas lyg ir televizijos bokštas. Ėjom ėjom. Priėjom kažkokius ale vartus. Netoliese turgelis, kalniukas, bet jokios sienos nesimato. Ok, reik eiti ten, kur kažkoks iš tolo žibantis pastatas su žole ant stogo. Priėjus arčiau jokio įėjimo nesimato, tik netikra žole apklijuota tvora aplink. Apėjus ratu pagaliau atsirado kažkoks įėjimas su liftu. Invalido ženkliukas buvo gražiai ignoruotas ir pataikyta į požeminį turgų. Velnias, ne ten tikrai. Užlipus netoliese esančiais laiptais vėl šviesa. Tai kas čia per pastatas? Kažkas panašaus į turgų. Paėjus iki dar kito nekampuoto pastato kampo buvo dar vienas liftas. Šis jau kyla į viršų ir aukštų yra net keturi. Prie dviejų net parašyta, kad viename informacija, o kitame ekspozicija. Tai ką čia su ta informacija, reikia tiesiai į ekspoziciją. Ir kaip nebūtų keista atvykus į ekspoziciją, ten nė gyvos dvasios – tik visokie ekranai mirga su video įrašais, pavyzdžiais. Pasirodo čia kažkoks mažas muziejus, bet lankytojus stebi tik kameros ir nėra jokios bobutės. O užlipus laiptais į viršų pasirodo ir poilsio aikštelė su suoliukais.

Seoul Design Plaza muziejaus siena.

Seoul Design Plaza muziejaus siena

Pasivaikščiojimas Seule

Pasivaikščiojimas Seule

2012-11-03 14.28.16 Beveik nieko įdomaus ir gražaus. Tiesiog vaizdas nuo gynybinės sienos.

Beveik nieko įdomaus ir gražaus. Tiesiog vaizdas nuo gynybinės sienos ir tik keli elektros laidai. Kitur tai daug didesni kaltūnai jų.

2012-11-03 14.09.16

Jei neužtenka tikrų medžių, galima pasistatyti ir metalinius. Dabar pažiūrėjau, kad ir tie kiti „medžiai“ irgi neauga, o yra nešiojami.


2012-11-03 13.40.12 Kažkokia keista bažnyčia, bet kruopštumo tai reikėjo laiptus planuojant nemažai spėju.

Kažkokia keista bažnyčia ir kruopštumo tai reikėjo laiptus planuojant nemažai.

Minkštas linoleumas ant gatvės pėstiesiems

Minkštas linoleumas ant gatvės pėstiesiems. Daug maloniau lipti į kalniuką.

Ieškojom gynybinės miesto sienos, pasiklydom parke, bet gerieji beveik nekalbantys angliškai korėjiečiai vis tiek bandė padėti ir nurodė kur ir kaip pasiekti tą televizijos bokštą. Lipom, lipom, mėgavausi minkšta kelio danga skirta specialiai pėstiesiems pakilti į kalną, klausiau keistai kaukiančių autobusų ir nuolatos pypsinančių kelyje pasimaišiusiems dviratininkams. Pasirodo ten buvo elektriniai autobusiukai, kurie užvažiavę ant kalno pasikrauna ir leidžiasi žemyn. Man sakė, kad kažkur turi būti funikulierius. Tik aš niekaip negalėjau suprasti kur jis. O kai prieš akis išvydau bokštą supratau – nebus jokio keltuvo, čia buvo pėsčiųjų takas! Gaila nepaskaičiavau kiek užtruko lipimas.

Kraunam autobusą

Krauna autobusą

Ten ta tolima marga tvora irgi apkabinėta spynelėmis, telefonų dėklais ir dar visokiomis kitomis nesąmonėmis

Ten ta tolima marga tvora irgi apkabinėta spynelėmis, telefonų dėklais ir dar visokiomis kitomis nesąmonėmis

Spynelių ir telefonų dėklų eglutė

Spynelių ir telefonų dėklų eglutė. Ir tokių ten nemažai, kaip ir žmonių.

Širdelė

Širdelė, o viduj begalė spynelių, telefonų dėklų. Lyg širdį sudarytų tik plastmasė.

Užlipus tokį kalniuką neiti į bokštą būtų buvę kaip ir kvaila, tai prastovėjus keletą minučių eilėje nusipirkau bilietą į tą N Seoul Tower. Pardavėja iškart apibraukė mano kitos eilės numeriuką ir pasakė, kad įleis tik po kokio pusvalandžio. Kai nuėjau patikrinti kame čia replės, pamačiau didelį televizorių ir jame rodomus bilietų numerius. Pasirodo, jog įleidžia tik su mažesniu skaitmeniu nei rodo ekrane. O jei laukti reiks ilgai, tai būtina nusipirkti spragėsių, nes pakilus jų jau nebus ir norėsis kuo greičiau leistis žemyn. Visgi patalpa tikrai maža ir šiaip man nelabai įdomi pasirodė.

Pakilimo numeris į Seoul Ntower

Pakilimo numeris į Seoul Ntower

Norint išeiti iš to bokšto teko vėl jungtis prie kilometrinės eilės, kuri apsisuko vos ne dukart aplink visą galimą pastato aukšto ilgį. Pastebėjau net ženklą rodantį kiek apytiksliai minučių teks laukti nuo tos vietos.

 Laukimas eilėje prie lifto netoks nuobodus su video instaliacijomis. Taip, ten lifto durys.

Laukimas eilėje prie lifto ne toks nuobodus su besikeičiančiu vaizdu ant sienos. Taip, čia lifto durys!

Atgal jau teko leistis keltuvu, nes ir sutemo, ir jėgų ne tiek daug belikę. Pasirodo kaina beveik tokia pati kaip ir kylant, ir nusileidžiant kartu. O toliau tai jau į hostelį. Pro tą neaiškią siaurą gatvelę jau nebandžiau eiti, bet užtat pagrindinėje irgi matėsi šiek tiek pagėrusių. Ypatingai įsiminė vienas sėdintis, o kitas gulintis jau galvą padėjęs ant jo. Lėkiau iki tų nakvynės namų ir daugiau nelindau į lauką. Na tik ant stogo pasižvalgyti. Mačiau apačioje moteriškę tupinčią. Ilgai ji ten kažko laukė.

Laidų kaltūnas ir moteriškė

Šiek tiek daugiau ir paverstų didesnių nuotraukų šiame albume.

Ankstesnės dalys:

Seulo žibintų festivalis ir aš pirmą kartą taip toli nuo namų. 3 dalis

Išsikrapščius iš oro uosto teko ieškoti traukinio vežančio į miestą. Tai pavyko atlikti gan lengvai, nes visur informacija pateikiama ir anglų kalba, ir yra daug rodyklių. Netoli įėjimo stovi keletas automatų, kuriuose leidžiama pasirinkti kalbą ir nusipirkti bilietą. Jie tokie paprasti ir aiškūs, kad galima net ir neįsijungus anglų kalbos, o apsirūpinti bilietu.

Susisiekimo bilietas į vieną pusę

Susisiekimo bilietas į vieną pusę

Šie bilietai buvo naudojami metro ir kiekvieną kartą perkant reikėdavo įmesti užstatą papildomai prie jo kainos, o atvykus į paskirties tašką ir išėjus iš metro zonos tiesiog grąžinti į priėmimo aparatą ir atsiimti savo 500 won’ų užstatą.

Vaizdelis pro langą

Vaizdelis pro langą

Tik gerai išstudijavus nakvynės namų pateiktą instrukciją juos galima pasiekti laiku ir nevaikštant ratais. Tai yra labai svarbu, nes ne visuose žemėlapiuose yra sužymėtos mažesnės gatvės ar numerių ant namų išvis nėra. Nė karto neteko ieškoti pagal numerį. Jei visgi sugalvosite eiti ne pagal instrukcijas, tai galite pasiklysti ilgam arba atrasti ką tokio įdomesnio, kaip kažkokios moteriškės žvelgiančios pro stiklines duris ar tiesiog krūvą moterų vonios dydžio susėdusias kambariuke ant žemės ir žiūrinčias televizorių, ir kažko laukiančias. Jei ne kitose duryse pamatyta atviriau apsirengusi moteriškė, tai net ir nepagalvočiau kas ten per siaura gatvelė. Bet nieko neklausėm, nesitikslinom – kitą kartą tiesiu taikymu į nakvynės namus. O vaizdas pro nakvynės namų langą kaip ir daugumoje nakvynės vietų nei džiugina, nei liūdina, bet vis tiek būna įdomus. Vat ir pirmajam mačiau daug stogų kažkieno kieme.

Seulo žibintų festivalio ženklas ant tiltuko per upelį su begale žibintų

Vakare kaip tik vyko Seulo žibintų festivalio atidarymas, apie kurį užsiminiau muitinės poste. Ant siauro Cheonggyecheon upelio, kuris anksčiau buvo asfaltuotas ir paverstas gatve, bet vėliau atgaivintas, vakare buvo įžiebti tūkstančiai žibintų. Kiekvienas vaizdavo kokį nors herojų ar darbininką, ar gyvūną, ar šiaip kokį pastatą. Šis renginys nustelbė savo dydžiu mūsų tą lygiadienio šventę Vilniuje, kai būna plukdomos skulptūros Nerimi.

Kaip akvariume, tik ne vandenyje.

Kaip akvariume, tik ne vandenyje.

Korėjai artimiausių ir žinomiausių šalių gyventojams po skulptūrą

Korėjai artimiausių ir žinomiausių šalių gyventojams po skulptūrą

tolumoje paslėptas moters paveikslas

Tolumoje paslėptas moters paveikslas

Kovos menų pamoka

Kovos menų pamoka

Animacinio filmuko herojai. Prie jų dar ir greičiausiai filmo melodija garsiai skambėjo.

Animacinio filmuko herojai. Prie jų dar ir greičiausiai filmo melodija garsiai skambėjo.

Tuoj jie ateis ir įves tvarką

Tuoj jie ateis ir įves tvarką.

O taip jie tvarkosi su begale norinčių patekti į festivalį. Tiesiog prideda keletą tvorų, virvių ir reguliuoja, kad niekas be eilės nelįstų.

O taip jie tvarkosi su begale norinčių patekti į festivalį. Tiesiog prideda keletą tvorų, virvių, padaro labirinto tipo įėjimą ir reguliuoja, kad niekas be eilės nelįstų.

Daugiau mano nuotraukų G tinkle, o jei nepatinka jų kokybė visuomet galite padovanoti fotoaparatą arba pasiieškoti internete, arba kitais metais patys nuvažiuoti ir nufotografuoti! Laukite tęsinio… 😀

Įleido! 2 dalis.

Dar sėdint lėktuve davė porą popierių užpildyti prieš ateinant į muitinę. Viename reikėjo deklaruoti kažkokius neaiškus daiktus, tokius kaip vaisius, gyvūnus, alkoholį ar dar ten kažką. Kitas buvo sužinoti apie kelionės tikslus. Klausė kokiam laikotarpiui, su kuo, kuriam viešbuty ir pan. būsiu kelionės metu. Pasitaikė toks vienas klausimas, kur reikėjo įrašyti skaičių prie žodžio „people“ (žmonės). Ilgai galvojus įrašiau vieną. Gi aš. Visgi pasiklausiau po to kaimyno, kuris lyg korėjietis. Paaiškino, kad jei jokie šeimos nariai kartu su manimi nevažiuoja, tai reikia rašyti gražų nuliuką. Nustebino, bet pataisiau.

Priėjus tą kažkokią muitinę, atidaviau tuos lapukus ir pasą. Darbuotojas išpūtė akis pamatęs septyniolika dienų. Sako taip ilgai? Atsakau, kad taip. Tuomet vis dar nustebęs klausia ar viena?! Na sakau, kad pagal tai, kaip man paaiškino – taip. Tuomet užklausė kodėl būsima gyvenama vieta neužpildyta. O aš tai kur čia pildysiu, jei vakarui niekas neužsakyta, tai sakau, kad nežinau. Darbuotojas žiūri kaip į išprotėjusią ir vis klausinėja, kad gal turiu draugų ar pan. Sakau, kad ne. Po to galvoju tuoj manęs neįleis į čia, tai prisiminiau, kad viena nakvynės vieta buvo užsakyta, bet po kelių dienų tik. Tuomet išsitraukiu telefoną ir sakau galiu parodyti rezervavimo patvirtinimo laišką, bet kitame mieste ir po poros dienų. Pakraipo galvą, bet pažiūri, paskaito ir dar kartą paklausia tai kur yra ta mano nakvynės vieta. Na bet ką aš į tokį klausimą galiu pasakyt, jei nežinau? Tuomet prisimenu planą nueiti į žibintų festivalį, tai pasakau, kad būtinai kažkur netoli to festivalio. Jis nurimsta, užrašo kažką į tą mano laikino adreso vietą ir uždeda antspauduką pase leidžiantį būti tris mėnesius. Uch, praslinkau. Kitą kartą reiks būtinai užsirezervuoti ką ar šiaip kokį adresą įrašyt.

Susirinkus žaisliukus pamačiau, kad lagaminas toks šiek tiek užkabintas ir kai kas nulaužta. Pabandžiau nueiti į skundų skyrelį.  Užregistravo, bet nieko doro nepasakė apart duoto numeriuko ir kad neaišku ar kas iš to bus. Visgi, mane nustebino ta registruojanti  moteris su kokiais pusės centimetro pločio trimis pleistrais ant veido. Kažkaip niekad nemačiau žmonių klijuojančių juos ten. Vėliau teko matyti ir vyrų, bet su tais normalaus dydžio pleistrais ant veido. Keista.

Na ir dar du šiek tiek nustebinę dalykai oro uoste tai eskalatoriai. Vienas ilgas tiesus, o kitas važiuojantis žemyn su plyta prie išėjimo.

 Ilgas eskalatorius pavargusiems keliautojams...

Ilgas eskalatorius pavargusiems keliautojams…

Nuvažiavau žemyn su pastaruoju ir išsigandau tos plytos. Iškilo klausimas ką man dabar daryti, juk ten plyta! Lipti priešinga kryptimi atgal? Pasirodo čia ta plyta galioja įeinantiems, o ne išeinantiems. Per ilgas skrydis gal susuko man galvą. Ar ir jums atrodo, kad išeiti draudžiama?

Važiuojam žemyn su eskalatoriumi ir sutinkam plytą.

Važiuojam žemyn su eskalatoriumi ir sutinkam plytą.

Pirmas dalis.

Ir vėl apie atostogas. Šįkart tik pirma dalis ir šalis tolima.

Vieną dieną pasidalinau akcija autobuso bilietams su draugais. Tuomet man sako ko tu čia tik apie Baltijos šalis, gi žiūrėk yra nuolaidos lėktuvų bilietams į Aziją. Pažiūrėjau kainas, pagalvojau, pažiūrėjau kokios kitos šalys vis grasina, kokia vidutinė temperatūra ir išsiaiškinau kiek atostogų galiu pasiimti. Iki „akcijos“ pabaigos jau turėjau lėktuvo bilietą pirmyn ir atgal. Daugiau nieko ir nereikėjo.

Lėktuve

Lėktuve

Prieš kelionę teko aplankyti keletą tos šalies turistams skirtų informacijų puslapių, užsiprenumeruoti begalę Facebook puslapių. Pastarajame labai patogu „hieroglifus“ vieno mygtuko paspaudimu išversti į anglų kalbą ir bent nuspėti apie ką yra naujiena. O tarp tų informacinių puslapių mirgėjo ir keli ypatingi pasiūlymai užsienio keliautojams, siūlantys nemokamai išbandyti nacionalinę aprangą (oro uoste irgi nemažai vietų yra), nuolaidą greitajam traukiniui ar išvis nemokamą kelionę autobusu! Spėkite ar pasinaudojui bent vienu pasiūlymu? Žinoma, kad paskutiniu tai taip, o traukinio nuolaidai kažkaip nepavyko. Beje, prašant to nemokamo bilieto susidūriau su realybe, kurioj pranešė, kad šalį kartais kankina ir taifūnai, ir žemės drebėjimai ir dar visokios kitos gamtos kataklizmos:

 In case of a natural disaster such as earthquake, typhoon, rainstorm, snowstorm, heavy traffic, or other conditions, buses may be canceled or delayed for the safety of passengers.

Jei netyčia planuojate važiuoti ar kas iš pažįstamų, tai išbandykite tuos nemokamus autobusus užsieniečiams, nes akcija kiek supratau iki šių metų pabaigos. Tereikia užsiregistruoti bent 11 dienų prieš ir laukti laiško su sveikinimu, kad laimėjai arba ne. Jei ketinama keliauti savaitgalį, tuomet reikia tai atlikti kuo greičiau, nes jei užsiregistravo 300% kandidatų, tai daugiau nebeleidžiama niekam dalyvauti. Tokios akcijos atrakcijos man visai patiko ir privertė šiek tiek paplanuoti kelionę, iš anksto nuspręsti kada į kurį miestą reiks važiuoti, rezervuoti vietą nakvynės namuose viename iš tų miestų, kuriame beveik tik vieni ir buvo internetu prieinami.

Prieš kelionę paskutinę minutę dar bandžiau nusipirkti draudimą, bet kai kiekvienoj draudimo bendrovėj totaliai skiriasi taisyklės, pasiėmiau kažkokį tai su priimtina nekosmine kaina ir nusipirkus parašiau užklausą, bet taip jokio atsakymo lyg ir negavau. O jau bent dvi savaitės praėjo. Na bet nieko, tuoj reiks gal dar dėl žalos registruoti. Kol kas galvoju ar verta prasidėti, ar ne. 🙂

Lyg ir toks buvo pasiruošimas. Toliau laukė išsiaiškinimas ar reikia pirkti papildomą talonėlį vežant lagaminą (Zuokas žadėjo panaikinti mokestį), ar ne. Man parašė, kad kontrolė turėtų būti tolerantiška, nes elektroniniu bilietu pažymėti dviejų bilietų negalima, bet aš kažkaip nutariau tolerancijos ribos nebandyti ir išmušiau tuos du papildomus talonėlius po du litus.

Kelionė vyko su persėdimu ir teko Helsinkio oro uoste prasėdėti kokias keturias valandas, bet kai turi kompiuterį ir randi būdelę, tai jokio skirtumo kur sėdi su tuo kompu. 😀

Būdelė oro uoste

Būdelė oro uoste

Deja, po linksmybių internete teko susidurti su vėluojančiu lėktuvu. Visi keleiviai atėjus laikui gražiai sustoja į eilutę, bet po to gražiai pranešama, kad po pusės valandos bus daugiau žinių ir siūlo eiti pasėdėti. Atėjus tam laikui mes vėl sustojame į eilutę. Mus vėl susodina. Pasiūlo laikraščius su „hieroglifais“. Randu tris Sudoku. Užsiėmimas ilgam. Lyg po trečio pranešimo jau įleido į lėktuvą, bet pasakė, kad dar reiks palaukti, nes jie pametė kažkokį popierių. Na čia tai jau pagalvojau, kad totali betvarkė. Ir iš tiesų nerado, ir pranešė apie dar valandėlę laukimo kol jie ten kurą ar ką perpils iš naujo. Nedžiugina kažkaip, kai pats skrydis ir taip ilgas, ir tikslą pasiekėme vėluodami beveik tris valandas.

Atostogų vieta pasiekta

Atostogų vieta pasiekta

Toliau sekė muitinės džiaugsmai, bet apie juos kitame įraše. Laukite, jei įdomu.

%d bloggers like this: