Savu dviračiu į Europą 2012

Europos geografinis centras

Europos geografinis centras

Kad ir kokį blogą orą pranašavo, kad ir kokia stipri pažadinusi liūtis septintą ryto langus daužė – žygis “Savu dviračiu į Europą“ vis tiek įvyko. Apniukusį ir vėsų šeštadienio rytą į Seimo kiemelį atvyko bent pusė iš keturių šimtų užsiregistravusių dviratininkų, o aš septintą ryto taip bijojau, kad jie pabūgs ir nesusirinks.

savy dviračiu į Europą 2012

Savu dviračiu į Europą 2012

Ten kaip visuomet grojo pučiamųjų orkestras, dalino marškinėlius ir vėliavėles. Tarp dalyvių buvo ne tik „išprotėję sportininkai“-dviratininkai, kurie visuomet pasiruošę visoms oro sąlygoms, bet ir tėvai su vaikais, pagyvenę žmonės apsisiautę lietpalčiais ir nepabūgę ne tik būsimo šalto dušo, bet ir nemažo atstumo. Pagal programą turėjome važiuoti nuo Seimo iki Europos geografinio centro apie 24 kilometrus.

Pertraukėlė Vilniaus HBH

Pertraukėlė Vilniaus HBH

Kai kuriuos pavargusius vis bandydavo pastumti, kai kurie nebespėję kartu su eisena mynė nuostabiu dviračiu taku palei Molėtų plentą ir pertraukėlės metu pasiviję visus vėliau jau Europos geografinį centrą pasiekė kartu. O minti nebuvo taip lengva, nes kai tik pasibaigė atnaujinta kelio dalis prasidėjo su kažkokiais tarpais kas kelis metrus keliukas. Taip nemalonu buvo minti tai tik ir skaičiavau kilometrus ir laukiau kada jau tas finišas. Atvykus mums iškart įteikė vandens, kurį labai greit sudorojau…

Europos geografinio centro akmuo

Europos geografinio centro akmuo

Europos geografiniame centre vyko Europos dienos minėjimas, kai kurių šalių ambasadoriai atvežė savo šalių vėliavas, pasakė kalbas, buvo viktorinų. O aš tik žiūrėjau į dangų ir vis galvojau kas būtų, jei pradėtų pliaupti kaip iš kibiro (vis pradėdavo lašnoti) ir kur dėtųsi VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras ar jie ir toliau grotų… 🙂

Ten toli VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras

Ten toli VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras

Ištvermingiausiai dar gavo ir Europos geografinio centro lankytojo sertifikatus…

Europos geografinio centro lankytojo pažymėjimas

Europos geografinio centro lankytojo pažymėjimas

Atgal važiavo visi jau nebe eisena, o atskirai. Nebesinorėjo laukti pabaigos, nes dauguma spėju buvo šlaput šlaputėliai ir oro temperatūra ne per geriausia ilgai būti lauke nejudant. Mes irgi pajudėjome anksčiau. Kelyje buvo nemažai dviratininkų, o vairuotojai matydami po vieną, du važiuojančius neaišku iš kur plente atsiradusius mėlynus ar ryškiai geltonus marškinėliais dėvinčius dviratininkus nelabai suprato kur čia šuo pakastas ir dar bandydavo įskaityti kas ten ant jų parašyta… 🙂

O aš tai tą dieną numyniau 62 kilometrus, nes dar šiek tiek vis kur užsukdavau. Ir kaip ne keista nieko šiandien neskaudėjo. Nors gal kas čia keisto, kai beveik kasdien važinėju. Laukiu kitų metų. Labai tikiuosi, kad lietus pasitrauks arba daugiau nepabūgs ir sudalyvaus.

Reklama
%d bloggers like this: