Savu dviračiu į Europą 2011

Savu dviračiu į Europą 2011

Savu dviračiu į Europą 2011

Visai neseniai kviečiau į savotišką žygį dviračiais pavadinimu „Savu dviračiu į Europą“. Informacijos apie jį žmonės pradeda ieškoti jau likus mėnesiui. Visi laukiantys šio renginio meldžiasi, kad tik stipriai nelytų. Na bent kartą metuose, kai šis Europos dienos paminėjimo renginys vyksta. Deja, atėjus tam ilgai lauktam rytui pradėjo lynoti ir nuplovė bent trečdalį norėjusių sudalyvauti. Kaip bebūtų puiku, šįkart mes vėl buvome trise, nors vienas žmogus jau kitas, nei praeitą kartą.

Didžiajam Seimo kieme klausom koncerto ir laukiam žygio pradžios

Didžiajam Seimo kieme klausom koncerto ir laukiam žygio pradžios

O diena prasidėjo valgant pusryčius ir skaičiuojant kiek žmonių išsitrauks lauke skėtį.  Mačiau tik vieną. Visgi, prieš pat išvažiuojant pradėjo gražiai lyti, bet trumpam. Dėl visa ko pasiklausiu ar nereik jau išvažiavusiems papildomų drabužių –  pasirodo, kad reikia, tai susirenku greit maišelį „lauktuvių“, užsimaskuoju ir išvažiuoju. Pasirodo, oras ne toks jau ir blogas, ir dalyvių ne tiek jau ir mažai, ir visiems dviratininkams duoda po salotinę maikutę. Mano mylimiausios spalvos, ir kaip tyčia tampu vos ne kaip apversta Lietuvos vėliava. Visus laiku atvykusius linksmino Sweetband diksilendas. Na tikrai linksmino. Ypač kai kalbi kalbi ir girdi, kad kažkaip garsėja garsėja ir bac aplink tave apeina visa grupė, šypsosi ir dar groja! Nerealu. Vėliau buvo kalbos, kurių sunkiai dviratininkai klausė ir su skambučiais rodė, kad jau nori minti. O pirmas sustojimas buvo visai netoli – V. Kudirkos aikštėje, kur mus vėl pasveikino ir visiems išdalino atšvaitus, kad būtume matomi tamsoje. Kadangi neišsigandusių lietaus dalyvių buvo nedaug, gavome daugiau nei po vieną. Linksmi toliau judėjome per Europos dienos mugę Gedimino prospektu vedini policijos automobilio. Maniau, kad kai vyksta mugės, pro ten eisenos nebevyksta, pasirodo, kad visgi būna. Viena drąsi fotografė atsistojo vidurį dviratininkų eisenos ir fotografavo, po to sugalvojo priklaupti…  spėju per Kritinę masė ji to nedarytų, bet šiandien galima. Na bent man susidarė toks įspūdis, kad į tokius specializuotus renginius susirenka protingesni ir atsargesni dalyviai.

Kadangi dalyvių nebuvo žiauriai daug, patį Pūčkorių Obelų sodą pasiekėme daug anksčiau. Įdomiausia buvo, kai visi kieti dviratininkai nepasidavė ir važiavo tuo kabančiu tiltu, o paskutinę minutę vis tiek buvo priversti stabdyti eismą ir nulipti nuo savo žirgų, nes gale tilto laukė nuostabūs laiptai🙂 Bevažiuojant jau į sodą, mano dviračio grandinė sugalvojo užstrigti tarp žvaigždžių, teko ilgokai pakrapštyti. Jau ir norėjosi ją visomis jėgomis traukti. Visgi po kelerių minučių kančios pavyko ją ištraukti. Bet tai ir sugalvok ten užlįsti… Ne, aš vis dar nemoku neperjunginėti pavarų važiuojant į kalną.🙂

Pačiame parke, apie kurį anksčiau negirdėjau, mūsų jau laukė VRM orkestas, išgirtieji dvylika tortų, viktorinos ir bendra nuotrauka. O tas viktorinas tai pavadinčiau Europos ir VRM egzaminu. Pirmasis susijęs vien tik su Europos sąjunga, jos narėmis. Supratome, kad jau ir sostinių nebežinome – gėda mums. Antrasis buvo toks neblogas iš įvairių sričių: ir apie ugniagesių naudojamą techniką, ir apie Europos sąjungos struktūrinę paramą, ir apie pagalbą nukentėjusiems kitose šalyse, ir dar apie daug ką, ko mokykloje tikrai niekas nemokė. Sakė ši viktorina sunkiausia. Visi sėkmingai „išlaikę egzaminą“ gaudavo kokią dovanėlę. Ar tušinuką, ar atšvaitą, ar kuprinę, ar pledą, ar kepurę. Kai viena moteris laimėjo pledą, vyras jos paklausė „Ar priimsi pagulėti?“🙂

VRM kinologų pasirodymas ir neišgandę vėl pasirodžiusio lietučio

VRM kinologų pasirodymas ir neišgandę vėl pasirodžiusio lietučio

Po visų egzaminų gavome paragauti torto. Jų buvo išties daug. Spėju net liko ne vienas net neprapjautas. Na, niekas nekaltas, kad neatvažiavote. Vėliau vyko VRM kinologų pasirodymas su šunimis. Kadangi šiek tiek pavėlavau, pamačiau užtvertoje zonoje bevaikščiojantį į žolę žiūrintį keturių-penkių vaikų būrelį ir už kelių metrų šnopuojantį šuniuką. Pasirodo, jie kažko ieškojo žolėje. Vaikai kažkodėl laikėsi būriu ir pasirodo, kad visgi laimėjo šuo – jis pirmasis rado „lobį“. Nedrąsūs šiuolaikiniai vaikai pasirodo🙂

stopValstybesSienosApsaugosZona2

Renginys kaip ir praeitais metais patiko, nes nėra kvailių, kurie sugeba vienoj rankoj laikyti cigaretę, plepėti su kitais ir nežiūrėti kur važiuoja ar varinėja zigzagais tarp minios. Tai vėl lauksim kitų metų? Bus jau aštunti🙂

Apie pow
Google+ URL - http://www.google.com/+powww

6 Responses to Savu dviračiu į Europą 2011

  1. Skotas sako:

    Smagi akcija🙂

  2. pučkorius sako:

    Gražus reportažas, šaunuoliai dviratininkai. Ir aš ten buvau, mėlyna vėliavėle mojavau, torto ragavau, už suvenyrus kovojau🙂 Renginys panašus į supermarketo atidarymą, tik rėmėjai biednesni…

  3. ieva sako:

    Man buvo smagu ;DDDD

  4. Atgalinis pranešimas: Pagaliau baigiasi vasara! Prisiminimai. « Perkam. Taupom. Neperkam.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: