Sakykim, kad tai – dekupažas

Suoliukas ir dėžutė

visai netyčia kažkada prisipirkau dėžių ir nusprendžiau ne tik nudažyti, bet ir pridėti gėlyčių 🙂 žemiau matote visas naudotas dalis:

• dažomas daiktas;
• teptukas;
• dažai – vandeninė priemonė medienos apdailai;
• lakas – tik nesmirdintis;
• lipalas;
• indelis vandeniui;
• servetėlė su gėlytėm;
• žirklės.

Priemonės

kaip aš toliau dirbau(visi mokinti žmonės sakytų, kad blogai, bet ar man tai rūpi?):

1. Išdažome(1-2kart) pasirinktą daiktą norima spalva, išdžioviname pagal instrukciją.
2. Iškerpame pasirinktas gėles iš servetėlės, pamažiname sluoksnių skaičių. Galima ir du, ir vieną klijuoti, bet geriausia pabandyti. Dedame iškirptą aplikaciją ir šlapiu teptuku atsargiai prilipiname ant objekto – sunkiausias darbas, reikalaujantis kruopštumo, įgūdžių ir kantrybės. Betgi mums nebūtina siekti idealumo? 🙂
3. Tepame lipalą ant prilipinto paveiksliuko ir paliekame išdžiūti.
4. Lakuojame pora kart, arba vieną, priklausomai nuo norų ir tingumo/nemokėjimo laukti laipsnio 🙂
5. Čiupinėjame nudažytą daiktą 🙂

O šiaip man tas lakas kažkoks nelabai, o galbūt senas ar blogai uždarytas buvo, nežinia…

P.S. jeigu Jums sekasi taip, kaip ir man, tai nedažykite ant stalo, o geriau ant grindų, kur išklota plytelėm 🙂 🙂 😉 Bus daug lengviau valyti, kai išpilsite dažus 😀