Akibrokštas

Keksiukai gimtadieniui

Keksiukai gimtadieniui

Na ką, vakar ir vėl kepiau keksiukus: ir žalius, ir kakavinius, ir avižinius. Šįkart daug ir visokių, gi bendradarbių daug ir noris daugiau nei po vieną duoti. Visgi gimtadienis buvo… Kodėl daugtaškis? Ogi niekas neatėjo ir nepasveikino!!! Daug šiandien suvalgiau… Gerai, kad daugiau nieko nepirkau.

Reklama

Mano plantacija 4

Praėjus beveik mėnesiui nuo paskutiniųjų vaizdų jau valgau pirmus šiek tiek pernokusius pomidoriukus:

Pirmasis derlius

Pirmasis derlius

tie didesni turėtų būti geltoni… 🙂 Per ilgai atostogavau – panoko ir padžiūvo mano plantacija.

Kekės

Kekės

Plantacija

Plantacija

Dviračiu iš DE per DK į SE [Trumpai]

Kelionės metu nuvažiuota dvigubai daugiau, nei buvo planuota – 870km. Per dieną, jei nepučia priešpriešinis vėjas, maždaug 80-90 numinti nesunku. Kai nuvažiavome 137 km, tai nedaug ir pamatėme, ir be vakarienės likome, tai ar verta tiek minti? 🙂 Naudojomės tik popieriniais ir gatvėse esančiais žemėlapiais, šiek tiek pagrybavom, bet gal nesusidarė papildomi 100km 🙂 Nors ir išplaukėme keltu namo diena vėliau, nei planavau, bet aplankėme daugiau vietų – labai jau gražūs bukletėliai pasimaišė po ranka ir niekaip negalėjom ten nenuvažiuoti. Kur labiausiai patiko ir verta užsukti, matyt geriausiai parodys nuotraukų žemėlapis.

Beje, nė karto neišėjo išvažiuoti anksti ryte – gi reikia palapinę išardyti, kuprines sukrauti, pririšti, pasidaryt valgyt, suspausti miegmaišius, kilimėlius…

Vokietijoje dviračių takai/keliai – labai patiko, ten gal kažkokia ypatinga pakrantė. Nesidomėjau – nežinau, bet šiokių tokių keliautojų sutikom. Kempinguose kainos nedidelės 10-16 eurų dviem žmonėms ir karštas vanduo papildomai kažkiek.

Danijoje kuo arčiau sostinės, tuo idealesni dvirtakiai. Kitur šiek tiek nusivyliau, net pagalvojau, kad žmogus, kuris rašė, jog pravažiavo panašiu keliu, ištiesų važiavo traukiniu… Šiaip vis tiek Danija ideali dviratininkams – jei važiuoji tiesiai, tave visada praleis norintys sukti į dešinę. O jei iš šalutinio išvažinėja irgi praleis! Visai nesvarbu kokiu greičiu tu važiuoji ar net jei iš baimės sustojai – jie stovės ir palauks – net nesiartins ir nebandys užlįsti, kaip lietuviai užlenda ant pėsčiųjų perėjos… Man atrodo, kad aš ten žiauriai važinėjau, ne pagal taisykles išlįsdavau į kelią, nepraleisdavau jokių mašinų iš dešinės… čia ne iš blogo, tiesiog pasimesdavau truputį. Gėda aišku – bet niekas neaprėkė ir ramiai praleisdavo(bijojau aišku pažiūrėti į jų veido išraišką, bet nemanau, kad būtų baisi). Nakvynė kempinguose tai jau didesnė nei Vokietijoje – 30-40lt žmogui, kai kur su virtuve, karštu vandenu, o kai kur už viską papildomai reikia mokėti. Žinoma galima nakvoti shelteriuose arba tent place, sumokėsit po max 10litų už žmogų. Tik reikia išsiaiškinti kur jie yra prieš važiuojant, suplanuoti kada kur būsite ir užsirezervuoti.

Švedijoje mūsų važiuotu maršrutu su dviračių takais daug prasčiau, bet vis tiek daug geriau, nei Lietuvoje. Jeigu reiktų dar kartelį ten važiuoti, galbūt pirkčiau žemėlapį ar važiuočiau pakrante. Gal ten bus takų? 🙂 Kempingai pigesni nei Danijoje, maždaug 190 kronų už abu žmones mokėjom. O gal čia tik už palapinę, nesupratau 🙂

Kelionei ne sezono metu(gegužės 22 – birželio 4) dviems žmonėms išleidome:

Jeigu planuojate važiuoti dabar(vasarą), kainos bus šiek tiek didesnės ir keltų, ir kempingų. Jegu dar neturite dviračio, miegmaišio, palapinės – kelionei reikės daugiau pinigų 🙂 Bet vis tiek manau reikia bent kartą imti ir nusipirkti šiuos tris daiktus. Jei ne užsienyje, tai bent Lietuvoje šiek tiek pakeliaukite.

Visos kelionės aprašymo dalys:

  1. Kiel-Puttgarden
  2. Rødby-Møn
  3. Møn
  4. Møn-Fakse-Stevns-Køge
  5. Køge-København (Kopenhaga)
  6. København-Helsingør-Helsingborg-Höör
  7. Höör-Karlshamn
  8. kelionės pabaiga

Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją VIII arba kelionės pabaiga

Pingvinas ieško saulės

Ryte išriedame iš Koleviks kempingo, Karlshamn‘e. Na gerai gerai – per pietus. Šiaip kempingas ir vėl prie jūros, pasitaikė šiek tiek triukšmingi kaimynai, bet graži vieta, o sumokėjau 100 kronų 🙂

Koleviks kempingas

Oras pradeda bjurti. Išrinkus iš palapinės visus daiktus ir išimus kuoliukus pradeda pilti kaip iš dušo. Vos spėju daiktus dangstyti – vėjas man nepadeda… Lietus greit baigiasi, bet taip visą dieną ir pagal prognozę dar savaitę turėjo būti. Kaip gerai, kad mes jau išvažiuojame, ech. Taigi, ieškome kelto. Nors informacijos biure pabraižo kaip nuvažiuoti, mes vis tiek ne ten pasukame ar per anksti pasukame:) 🙂 Neaišku toj Švedijoj 🙂 Keltą randame, bet kur nusipirkti bilietus ne. Jau susinervinu, nes parašyta, kad yra check-in’as ir su savimi reikia jau turėti dokumentus ir bilietą. Jėga. Važinėjamės aplink ir ieškom kur būtų parašyta tickets ar bilietai ar kasa. Bandau eiti į check-in’ą, galvoju gal ten bus parašyta kas apie bilietus, kainas ir pan. Ogi ten nieko – tik darbo laikas, kuris reiškia, kad dar nedirba… Turim  45 min laukti. Užsuku į kitą pastatą, kur parašyta DFDS LISCO, bet daugiau nei darbo laiko, nei kas ten per kabinetai. Pasiklausiu kur galiu gauti bilietus – labai tikėjausi, kad nereikės važiuoti atgal į miestą… Pasakė, kad reiks eiti į check-in – ten pardavinėja!! Ir kodėl jie niekur neparašo, kad kasa? 🙂 Beje, ten visur informacija yra ir lietuvių kalba, kiek supratau yra ir pardavėja/tikrintoja lietuvė. Taigi, viskas ok, bilietai yra TEN.

va ko mes nusipirkom beveik 4 kilogramus...

va ko mes nusipirkom beveik 4 kilogramus...

Smagiai pavalgę ant “akmenuko“, nusipirkę kelis kilogramus “pyragėlių“ ir šokolado lipame į keltą Lisco Patria. Šįkart daug mažesnis ir..  nepatogesnis.   kodėl? Ogi sėdimos vietos perskirtos atrama, kurios negalima nuleisti!! Ir vietų daug mažiau, žemės mažiau – užsieniečiai užima mano nusižiūrėtą. Aij, aš vis tiek ant praėjimo pasitiesiu kilimėlį ir miegu. Dar kažkaip pasirodė, kad darbuotojai kai kurie paniurę, pikti – jaučiasi, kad grįžtame į Lietuvą… Nesakau, kad visi – buvo ir tokių, kurie su šypsena 🙂 🙂 Imkit vieną arba dvi mano, kam liūdna ar pikta 🙂 🙂 🙂

Pati geriausia vieta ir laikas degintis

Iki saulėlydžio deginomės ant denio. Taip ir nesupratau kodėl ėmė ir pasuko keltą, kai jau saulė pradėjo leistis ir užstojo ją 🙂 Teko varlinėt į laivo vidurį ir gąsdint žmones, kad pažiūrėt kaip lydosi šaltme vandenyje.

Kelionė baigėsi Klaipėdoje. Ten pasirodo uoste yra šiek tiek dviračių tako. Panašiai kaip ir Vilniuje – eina į tvorą ir toliau dingsta 🙂

<< Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją VII. Höör-Karlshamn

Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją VII. Höör-Karlshamn

šiandien planuojame pasiekti Karlshamn‘ą. Netoli gi lyg ir, todėl būtų visai nieko pravažiuoti “žaliais takais“, pažiūrėti ką gero turi švedai pietuose. Gal turizmo ofise pamiršo mums papasakoti?  Kaip visada pradžioje sunku įsivažiuot ir norisi jau namo, tai įkalbinu šiandien jau nebeieškoti kažko gražaus, o stengtis tiesiai mauti iki Karlshamn‘o – stengiamės laikytis pagrindinio kelio ir nebevažinėti per aplink. Taip gan greit pasiekiame Kristianstad‘ą.  Apsižvalgome tiek, kiek eina dviračių takai per kokius įdomesnius objektus ir kuo greičiau dingstame iš miesto su viltimi sugrįžti dar. Beje, čia jau atsiranda daug įvairiaspalvių dviračių takų. Gaila, tik beveik išvažiavus iš miesto vėl tenka klaidžioti.

Nuo Kristianstad‘o galų gale šokame  į “žaliąjį taką“. Gamta pagražėja patenkame į didelį ir gražų Humleslingan parką. Gaila tik nuotraukos nelabai kokybiškos gavosi… Ką jau padarysi kai pasiėmi nelabai gerus elementus… O šiaip tai jau važiuoti dviračiu linksma – tai aukštyn, tai žemyn. “Kalniukai“ jau aukštesni, žemyn vos ne  50km/h, mašinų beveik nėra, tik musės limpa prie rankų ir veido. Patiko čia. Peržvelgiau dabar internete aprašymą – reikia būtinai dar kartą nuvažiuoti – mes nieko ten beveik nepamatėme!

Paspauskite ant nuotraukų ir šone turėtų būti nurodyta apytikslė jų vieta.

Besižvalgydami artėjame prie Karlshamn‘o ir šioks toks nerimas kankina – vakaras jau netoli, žemėlapis baigiasi ir kito regiono jau neturime. Ir kodėl taip kvailai sudarinėja žemėlapius? Ar čia dėl to, kad jie nemokami? Šiaip netaip pasiekiame paskutinį miestą mūsų žemėlapyje – Kylinge. O kas toliau, tai tik kelio ženklai. Bet mes beveik miške. Galiausiai vos ne pataikom į autostradą. Tiksliau pataikom – pavažiuojam truputėlį iki nurodyto informacijos žemėlapio ir randame mažiuką jau Karlshamn‘o žemėlapį atvykstantiems. Kaip gerai, kad juos galima išsiimti iš “pašto“ dėžutės ir neštis su savimi. Bėgame atgal, kol kokia policija ar dar kas nedavė velnių. Beje, jos nematėme Švedijoje… Beje, tik dabar suvokiu, kad iki miesto daugiau nei 11km. O net 20 –  gi autostrada kelias trumpesnis, o mes vargšeliai turim dviračius… Kelionė dar pailgėja – o jau temsta, darosi šalta ir valgyti norisi. Bet aš nepasiduodu ir sakau važiuojam iki kempingo ir taškas. Kempingą  kaip ir patį miestą iš tiesų sunkiai randame – jau tamsu, normalių ženklų nėra ir neaišku ar vadovautis keturračiams skirtais, ar bandyt važiuoti dvirtakiais. Kempinge buvome 23:00 🙂 Baisu buvo ir beskambinti, bet nesinorėjo man miegoti kažkur laukuose ar miškuose. Nuvažiavom 137km!!!!!! Gyvenimo rekordas 🙂 🙂 🙂 Net ir pagalvoti negalėjau, kad tiek nuvažiuosim… 🙂 O jėgų toliau važiuot dar tieeeek buvo. Tik tamsa gąsdino ir nebebuvo kur važiuoti 🙂

Naktį kempingas įdomiai atrodė 🙂 O šiaip miestas irgi.

Miestas nuostabus!

O čia vėl apytikslis mūsų maršrutas:

<<Dviračiu iš Vokietijos per Daniją į Švediją VI. København-Helsingør-Helsingborg-Höör

%d bloggers like this: