Savu dviračiu į Europą 2012

Europos geografinis centras

Kad ir kokį blogą orą pranašavo, kad ir kokia stipri pažadinusi liūtis septintą ryto langus daužė – žygis “Savu dviračiu į Europą” vis tiek įvyko. Apniukusį ir vėsų šeštadienio rytą į Seimo kiemelį atvyko bent pusė iš keturių šimtų užsiregistravusių dviratininkų, o aš septintą ryto taip bijojau, kad jie pabūgs ir nesusirinks.

Savu dviračiu į Europą 2012

Ten kaip visuomet grojo pučiamųjų orkestras, dalino marškinėlius ir vėliavėles. Tarp dalyvių buvo ne tik „išprotėję sportininkai“-dviratininkai, kurie visuomet pasiruošę visoms oro sąlygoms, bet ir tėvai su vaikais, pagyvenę žmonės apsisiautę lietpalčiais ir nepabūgę ne tik būsimo šalto dušo, bet ir nemažo atstumo. Pagal programą turėjome važiuoti nuo Seimo iki Europos geografinio centro apie 24 kilometrus.

Pertraukėlė Vilniaus HBH

Kai kuriuos pavargusius vis bandydavo pastumti, kai kurie nebespėję kartu su eisena mynė nuostabiu dviračiu taku palei Molėtų plentą ir pertraukėlės metu pasiviję visus vėliau jau Europos geografinį centrą pasiekė kartu. O minti nebuvo taip lengva, nes kai tik pasibaigė atnaujinta kelio dalis prasidėjo su kažkokiais tarpais kas kelis metrus keliukas. Taip nemalonu buvo minti tai tik ir skaičiavau kilometrus ir laukiau kada jau tas finišas. Atvykus mums iškart įteikė vandens, kurį labai greit sudorojau…

Europos geografinio centro akmuo

Europos geografiniame centre vyko Europos dienos minėjimas, kai kurių šalių ambasadoriai atvežė savo šalių vėliavas, pasakė kalbas, buvo viktorinų. O aš tik žiūrėjau į dangų ir vis galvojau kas būtų, jei pradėtų pliaupti kaip iš kibiro (vis pradėdavo lašnoti) ir kur dėtųsi VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras ar jie ir toliau grotų…

Ten toli VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras

Ištvermingiausiai dar gavo ir Europos geografinio centro lankytojo sertifikatus…

Europos geografinio centro lankytojo pažymėjimas

Atgal važiavo visi jau nebe eisena, o atskirai. Nebesinorėjo laukti pabaigos, nes dauguma spėju buvo šlaput šlaputėliai ir oro temperatūra ne per geriausia ilgai būti lauke nejudant. Mes irgi pajudėjome anksčiau. Kelyje buvo nemažai dviratininkų, o vairuotojai matydami po vieną, du važiuojančius neaišku iš kur plente atsiradusius mėlynus ar ryškiai geltonus marškinėliais dėvinčius dviratininkus nelabai suprato kur čia šuo pakastas ir dar bandydavo įskaityti kas ten ant jų parašyta…

O aš tai tą dieną numyniau 62 kilometrus, nes dar šiek tiek vis kur užsukdavau. Ir kaip ne keista nieko šiandien neskaudėjo. Nors gal kas čia keisto, kai beveik kasdien važinėju. Laukiu kitų metų. Labai tikiuosi, kad lietus pasitrauks arba daugiau nepabūgs ir sudalyvaus.

• Pasiekusių finišą ir renginio Europos geografiniame centre nuotraukos (žadėjo vėliau įkelti daugiau)

O gi kažkada vyko Google Engage diena…

Google Engage susitikimo vietos žymė

Vakar Login paskelbė, kad konferencijos metu per Google pusdienį pranešimą skaitys Morten Barkfeld apie AdWords. Tai privertė prisiminti Google Engage dieną Vilniuje ir šiek tiek peržvelgti buvusius pristatymus.

Vasaros prisiminimai – IT stovykla Rygoje

BASOTI vasaros stovyklos vadovėlis

Prieš lygiai šešis mėnesius baigėsi IT studentų stovykla – BaSoTI’11. Rašau tik dabar, nes tik šiandien gavau sertifikatą su pažymiais – pasirodo tiek laiko reikia surinkti visų dėstytojų parašus ir atsiųsti mums. Šįkart išlaikiau penkis iš septynių dalykų, kai praeitais metais tik tris ir visi buvo CCC. Kitų net nedaviau atsakymų, nes nespėjau jiems pasiruošti ir kažkaip nesinorėjo vėjų prirašyti – gi gėda kažkaip man. Šiais metais gavau BBCCD. Gražiai skamba. O šiaip kaip ir turėjo būti bent vienas A, bet matyt kaip visada studentai prašo, dėstytojai pasako, kad sutinka ir po to vis tiek gauni tai, ką pradžioj jie sakė, kad tik išvengti to zyzimo ir egzaminų taisymo. Arba aš kažką ne taip supratau… Na visko būna.

2011-08-12 10.00.22 Žvilgsnis link barako

Stovykla šįkart  vyko Rygoje netoli Swedbank aukštojo pastato. Barakas buvo prie pat viešbučio – abu pastatai lygiai taip pat atrodo, tik vienas iš išorės daug gražesnis. Koks tikslus pavadinimas jau nebeprisimenu, bet kažkas lyg ir susiję su AirBaltic. Įėjus į barako vidų pajauti tą tokį sovietinį dvelksmą, liftas žalias ir mažas, niekas neatnaujinta. Bet, pasiekus ir įėjus į savo bloką – pamatai, kad visas aukštas renovuotas ir kambaryje nauji baldai, kambarys neseniai remontuotas. Ir galvoju, o gal netyčia į viešbutį pataikiau? Po kokios savaitės sužinojau, kad suremontuoti su naujais baldais ir buitine technika  buvo tik mano aukšte, kuriame gyveno latviai, estai ir mes su kambarioke. Visi kiti gyveno kitame, kur kambariai ir šiek tiek baisiau atrodė, ir virtuvėj technika senesnė ir pan. Net neįsivaizduojat kaip kinės aikčiojo pamatę mūsų salotinį kambarį

Mūsų tikslas juos pajudinti ir grąžinti į vietą. Nepykit, bet rankos drebėjo fotografuojant

Paskaitos vyko netoliese esančiame Rygos technikos universitete. Kartais pasitaikydavo proga ir į centrinius rūmus senamiestyje nueiti. Įdomiausia, kad kompiuterių klasėje buvo kompiuteriai surinkti lyg ir lietuvių, nes adresas ant lipduko Lietuvos buvo. Šioje klasėje pirmiausia pamatėme daug apvalių siurblių ir keletą spalvotų detalių ant stalo – tai buvo mūsų praktinių paskaitų tikslas – išmokti valdyti tas schemas ir įdėti į siurblį, kad jis nuvažiuotų metrą, apsisuktų ir grįžtų. Šią užduotį spėjom padaryti tik paskutinę paskaitą, o jų buvo nemažai.

Tokią techniką radome ant kiekvieno stalo

Tęsiant temą apie technikos valdymą, turėjome ir dar vieną labai įdomų renginį – galėjome stebėti ir pačiupinėti robotukus, kurie moka žaisti futbolą. Labai meilūs atrodo, bet gan dažnai griūna ir kiekvienas tas griuvimas prašosi žmogaus pagalbos, kad padėtų atsistoti. O jeigu nepasiseka – tenka važiuoti į kažkurią kitą šalį gydytis. Taip atsitiko ir vienam iš mus aplankiusių žaidėjų. Bet žiūrėti buvo labai įdomu, gi ne ant kiekvieno kampo pamatysi.

Žaidžiam futbolą, tas laikomas nugriuvo...

Ar aš ne gražiausias?

Štai tiek apie robotikos dalį. Kita dalis buvo paskaitos, paskaitos ir dar kartą paskaitos. Iš tiesų dviems savaitėms septynių skirtingų dėstomų temų per daug, ypač kai pasakoja apie daug skirtingų dalykų labai trumpai ir per egzaminą reikia viską mokėti. Ha, bent man tam, kad kažką išmokti reikia suprasti, o tiek laiko kiek turėjome, nelabai užteko. Prisimenu net naktį besimokant ištvermingiausi sėdėdavo Skype  ir ką nors juokingo parašydavo, kad neužmigti, kartais dar bandydavo ko paklausti, kad išsiaiškinti vieną ar kitą temą, dar kiti užmigdavo apsikabinę laptopą lovoje. Išties – mokytis su kažkuo daug lengviau, tik reikia žinoti ar tas, kurio klausi iš tikro supranta ką kalba.

2011-08-22 16.33.18 Pasakoja kaip ir ką sujungti, kokį kodą parašyti, kad lemputė mirksėtų...

Kadangi nesugebėjau rasti praeitų metų medžiagos internete, tai apie paskaitas plačiau nepasakosiu, nes įdomiausia dalis dėl kurios labai norėjau nuvažiuoti į tą stovyklą ir buvo robotika. Šiais metais jau visai kitokia tematika – saugumas, kriptografija. Jeigu jums ši tema yra aktuali ir įdomi, galite drąsiai jau registruotis į stovyklą, kuri vyks Tartu, Estijoje liepos 28 – rugpjūčio 12  dienomis. Paskaitų sąrašą ir tvarkaraštį galite pasitikrinti ir įsitikinti ar sugebėsite tiek laiko ir mokytis, ir studentauti. Beje, nepatariu imti kaip atostogų ir kitą dieną eiti tiesiai į darbą

2011-08-20 22.29.42 fotografuota iš Rygos centre esančio viešbučio paskutinio aukšto tualeto. Pasirodo, jeigu nori pasižvalgyti, tereikia užvažiuoti į viršų ir užeiti į tualetą - nereikia net eiti į barą ir mokėti už įėjimą...

O jei įdomu kiek visas tas gėris kainavo, tai galiu pasakyti, kad beveik nemokamai, nes nereikėjo mokėti jokio stovyklos mokesčio. Apgyvendinimas, pietūs, kelionės nekainavo nieko. Tereikėjo tik pusryčiais ir vakariene pasirūpinti. Na dar vandeniu ir užkandžiais per pertraukėles, nes paskaitų tai tikrai labai daug.

2011-08-26 14.37.11 vienintelė diena, kai pietaut ėjome į kavinę ir galėjome imti tiek, kiek telpa. Gerai pavalgėm!

Taigi, pirmasis žingsnis užpildyti tinkamai paraišką, parašyti puikų motyvacinį laišką ir laukti stovyklos pradžios. Norint jį parašyti, reikėtų pasinagrinėti paskaitų aprašymus. Deadline for Application: June 6th, 2012

Gal ir aš ten trumpam užsuksiu, bet tų dalykų studijuoti nebenoriu

O kur jūs norėtumėte kada nors nuvažiuoti ar sudalyvauti?

Tebūnie naktis 2011 Vilniuje. Ir aš ten buvau. Pagaliau.

Tebūnie naktis ant stogo su filmu

Vakar kaip ir kasmet vyko kultūrinių renginių apimtimi nesiskundžianti Kultūros naktis 2011. Šiemet pirmą kartą pagaliau išlindau iš savo urvo nuėjau pažioplinėti. Labiausiai norėjau nueiti į „Elektrinę“ ir pažiūrėti filmą „Smulkus nusikaltimas“, o visa kita buvo visai nesvarbu. Nei tie žaibai rodomi oro prognozės priede naršyklės dešinėje, nei vis pasirodantis lietus kažkodėl nebestabdė. Keista.

Teko praeiti pro „Ledainę“ Gedimino pilies papėdėje, kur dar „šaldė ledines“ skulptūras, paragauti dvispalvių sūkurio formos ledų, kuriuos duodavo visiems, kas būdavo drąsūs, ištardavo šūkį nutrynę bilietuką „laimėdavo“ (sakė, kad visi jie laimingi). Tuomet Sereikiškių parke buvo pasidėję flamenko šokiai. Kai kas pažiūrėjo porą minučių ir pasakė, kad be emocijų šoka, trūksta išraiškos.

Vėliau kulniavome link tos mano lauktosios elektrinės. Net nežinojau, kad tokia yra… Na bet buvo visai įdomu apsilankyti. Labiausiai patiko įėjimas į rūsį – kiti nelipo, nes pagalvojo, kad ten tik tualetas. Na kažkaip tas WC ženkliukas ryškesnis, nei užrašas, kad ten kažkas dar yra įdomesnio. Po elektrinės slinkome papilnėjusiu Gedimino prospektu link Eikos automobilių aikštelės, nes dar buvo likę daug laiko iki to norimo filmo. Pakeliui praėjome Fluxus ministeriją, kur šalimais irgi vyko kažkokie šokiai. Girdėjau, kad ragino imti porą ir eiti šokti. Na kuklūs tie lietuviai po galais – labiau mėgsta internete drąsą rodyti. O gal tai pagydoma? Ne ne, tik nesakykite, kad alkoholis padeda, nes daug vėliau buvo baisu vaikščioti ir žiūrėti kaip siūbuoja mergelės  ir  berniukai. Vienas net važiavęs dviračiu ir liemene gerai išsitėškė vos ne vidury prospekto. Na gal pastarasis ir blaivas buvo, bet vis tiek atrodė, arba jau labai norėjo pasirodyti kietas. Jei tu iš tiesų tik paslydai, nepyk, bet kas taip važinėja… (?) Dar vienas  koncertas vyko Lukiškių aikštėje šalia geriausių pasaulio nuotraukų, kurių kartais geriau ir nematyti, o tik klausyti ką ten groja.

Kai užkandi skaniai, tai kai jau laikas pamiršti pažiūrėti į laikrodį, nors prieš tai gan dažnai tai darydavai. Paskutinę minutę prisimenam, kad gi visgi einam į filmą, kuris dar nelabai aišku kur rodomas. Juk vos ne kažkokiam užkampyje, nes nuo Seimo einant nė gyvos dvasios, tik keletas berniukų po tiltu besilinksminančių ir vis norinčių palaistyti Vilniaus miesto sienas ir dar nepasiekę jų jau laiko rankas ties užtrauktuku. Ką ir begalvoti, kai eina link ar pro tave. O filmas, tai geras., atrodo, lyg žiūrėtum pro dryžuotą tvorą, bet ir tai netrukdo. Žmonių sugužėjo nedaug, nes matyt išsigando krapnojančio lietučio, kurio per visą filmą tegavau tik penkis lašus. Ir kas man, kuo mažiau žmonių, tuo mažiau bus rūkančių tuos velnio ritinius ir gadinančių orą.

„Pirtelė“ elektrinėje

Kitas sielai ar tiksliau klausai skirtas renginys pavadintas SoulCatcher. Žmonių begalė, bet vis tiek galėjai rasti pievutės lopinėlį ar smėliuko ir išsitiesti. Ir kam tau matyti tą sceną, gi čia svarbiausia girdėti. Nors kaip bebūtų keista, neprisimenu muzikos, nors kaip ir klausiau. Matyt, ne mano skonio arba mintys ne ten buvo. Greičiausiai antras variantas. Na ir kas ten dar.. Ogi kažkoks tai keistas troleibusas be langų su įdomiomis šviesomis viduje į kurį jaunimas bandė įlipti ir spausti sūrį. Nespėjau pažiūrėti kaip ten vidus atrodo, bet ir koks man skirtumas, gi vis tiek aš tik dviračiu visur važiuoju.

O kur jūs buvote?

Savu dviračiu į Europą 2011

Savu dviračiu į Europą 2011

Visai neseniai kviečiau į savotišką žygį dviračiais pavadinimu „Savu dviračiu į Europą“. Informacijos apie jį žmonės pradeda ieškoti jau likus mėnesiui. Visi laukiantys šio renginio meldžiasi, kad tik stipriai nelytų. Na bent kartą metuose, kai šis Europos dienos paminėjimo renginys vyksta. Deja, atėjus tam ilgai lauktam rytui pradėjo lynoti ir nuplovė bent trečdalį norėjusių sudalyvauti. Kaip bebūtų puiku, šįkart mes vėl buvome trise, nors vienas žmogus jau kitas, nei praeitą kartą.

Didžiajam Seimo kieme klausom koncerto ir laukiam žygio pradžios

O diena prasidėjo valgant pusryčius ir skaičiuojant kiek žmonių išsitrauks lauke skėtį.  Mačiau tik vieną. Visgi, prieš pat išvažiuojant pradėjo gražiai lyti, bet trumpam. Dėl visa ko pasiklausiu ar nereik jau išvažiavusiems papildomų drabužių -  pasirodo, kad reikia, tai susirenku greit maišelį „lauktuvių“, užsimaskuoju ir išvažiuoju. Pasirodo, oras ne toks jau ir blogas, ir dalyvių ne tiek jau ir mažai, ir visiems dviratininkams duoda po salotinę maikutę. Mano mylimiausios spalvos, ir kaip tyčia tampu vos ne kaip apversta Lietuvos vėliava. Visus laiku atvykusius linksmino Sweetband diksilendas. Na tikrai linksmino. Ypač kai kalbi kalbi ir girdi, kad kažkaip garsėja garsėja ir bac aplink tave apeina visa grupė, šypsosi ir dar groja! Nerealu. Vėliau buvo kalbos, kurių sunkiai dviratininkai klausė ir su skambučiais rodė, kad jau nori minti. O pirmas sustojimas buvo visai netoli – V. Kudirkos aikštėje, kur mus vėl pasveikino ir visiems išdalino atšvaitus, kad būtume matomi tamsoje. Kadangi neišsigandusių lietaus dalyvių buvo nedaug, gavome daugiau nei po vieną. Linksmi toliau judėjome per Europos dienos mugę Gedimino prospektu vedini policijos automobilio. Maniau, kad kai vyksta mugės, pro ten eisenos nebevyksta, pasirodo, kad visgi būna. Viena drąsi fotografė atsistojo vidurį dviratininkų eisenos ir fotografavo, po to sugalvojo priklaupti…  spėju per Kritinę masė ji to nedarytų, bet šiandien galima. Na bent man susidarė toks įspūdis, kad į tokius specializuotus renginius susirenka protingesni ir atsargesni dalyviai.

Kadangi dalyvių nebuvo žiauriai daug, patį Pūčkorių Obelų sodą pasiekėme daug anksčiau. Įdomiausia buvo, kai visi kieti dviratininkai nepasidavė ir važiavo tuo kabančiu tiltu, o paskutinę minutę vis tiek buvo priversti stabdyti eismą ir nulipti nuo savo žirgų, nes gale tilto laukė nuostabūs laiptai Bevažiuojant jau į sodą, mano dviračio grandinė sugalvojo užstrigti tarp žvaigždžių, teko ilgokai pakrapštyti. Jau ir norėjosi ją visomis jėgomis traukti. Visgi po kelerių minučių kančios pavyko ją ištraukti. Bet tai ir sugalvok ten užlįsti… Ne, aš vis dar nemoku neperjunginėti pavarų važiuojant į kalną.

Pačiame parke, apie kurį anksčiau negirdėjau, mūsų jau laukė VRM orkestas, išgirtieji dvylika tortų, viktorinos ir bendra nuotrauka. O tas viktorinas tai pavadinčiau Europos ir VRM egzaminu. Pirmasis susijęs vien tik su Europos sąjunga, jos narėmis. Supratome, kad jau ir sostinių nebežinome – gėda mums. Antrasis buvo toks neblogas iš įvairių sričių: ir apie ugniagesių naudojamą techniką, ir apie Europos sąjungos struktūrinę paramą, ir apie pagalbą nukentėjusiems kitose šalyse, ir dar apie daug ką, ko mokykloje tikrai niekas nemokė. Sakė ši viktorina sunkiausia. Visi sėkmingai „išlaikę egzaminą“ gaudavo kokią dovanėlę. Ar tušinuką, ar atšvaitą, ar kuprinę, ar pledą, ar kepurę. Kai viena moteris laimėjo pledą, vyras jos paklausė „Ar priimsi pagulėti?“

VRM kinologų pasirodymas ir neišgandę vėl pasirodžiusio lietučio

Po visų egzaminų gavome paragauti torto. Jų buvo išties daug. Spėju net liko ne vienas net neprapjautas. Na, niekas nekaltas, kad neatvažiavote. Vėliau vyko VRM kinologų pasirodymas su šunimis. Kadangi šiek tiek pavėlavau, pamačiau užtvertoje zonoje bevaikščiojantį į žolę žiūrintį keturių-penkių vaikų būrelį ir už kelių metrų šnopuojantį šuniuką. Pasirodo, jie kažko ieškojo žolėje. Vaikai kažkodėl laikėsi būriu ir pasirodo, kad visgi laimėjo šuo – jis pirmasis rado „lobį“. Nedrąsūs šiuolaikiniai vaikai pasirodo

Renginys kaip ir praeitais metais patiko, nes nėra kvailių, kurie sugeba vienoj rankoj laikyti cigaretę, plepėti su kitais ir nežiūrėti kur važiuoja ar varinėja zigzagais tarp minios. Tai vėl lauksim kitų metų? Bus jau aštunti