Šiais laikais jau visi žino paieškos sistemas ir dažniausiai nemato bėdos ieškoti informacijos. Gaila, kad naujų puslapių ir informacijos kūrėjai nesupranta, kad tą esminę informaciją visgi reikėtų talpinti savo puslapyje, o ne versti lankytojus ieškoti.
Vienas iš tokių ir vėl užkliuvusių, nors ir gražiai atrodančių yra multikino.lt, apie kurį jau vieną kartą rašiau. Jame galime rasti sąrašą šiuo metu rodomų ar greitai ekranuose pasirodysiančių filmų. Jeigu labai norime, spaudžiame ant filmo aprašymo ir žiūrime trumpąjį video, skaitome santrauką. O jeigu norime pasižiūrėti kada jį rodys – žaidžiame su dešinėje pusėje šone esančiu repertuaru, kuriame pateikiami visiškai visi pasirinktą dieną rodomi filmai. Mums tereikia susirasti, paspausti ir pirkti. Taip, pirkti ir nežinoti kada jis baigsis – tai niekur nenurodyta. Galime nebent susiskaičiuoti pagal aprašyme žemiau pavadinimo pateiktą filmo trukmę, kuri ir tai ne prie visų yra.
Multikino.lt informacijos pateikimas filmų aprašymo puslapiuose
Na gerai, jums nesvarbu kokia to filmo trukmė, tegu ir vidurį nakties baigiasi. Jūs tik bandote išsirinkti iš filmų, kurie rodomi tą dieną. Kaip jau minėjau anksčiau – bandote naudotis tuo dešinėje pusėje esančiu sąrašu su filmų pavadinimais ir laikais. Ir ar ten nieko netrūksta? O gi dar ir kaip! Pasirodo, jei nori sužinoti kas per filmas – arba rinksiesi paieškos sistemą, arba ieškosi rodomų filmų sąraše. Na gudru, bet gal reikėtų pagerinti lankytojams gyvenimą ir įkelti nuorodas ne tik nukreipiančias į bilietų pirkimą, bet ir į filmų aprašymą?
Kai turi su kuo palyginti, tai vertini nekaip. Jei nebūtų pasirinkimo, tai puslapis būtų neblogas. Tiksliau, jei būtų išspausdintas laikraštyje, kuriame kol kas negalima skaitytojo nukreipti į virtualų pasaulį.
Atėjo ir praėjo net dvi dienas trukęs Login‘as. Greitai kažkaip, ypač pirma diena, kurią labiau bendravau su kitais, nei klausiau. Jeigu tik kas būtų pasakęs, jog visi pranešimai bus ne valandą, o tik po puse. Apie tokią tvarką supratau tik antrą dieną, nes pirmą kai kas taip greit baigdavo, pagalvodavom, jog na ir vėl tie lietuviai nepasiruošę, eidavom į kitą salę ieškoti dar turinčių ką pasakyti. Deja, ne visada pasisekdavo patekti į vidų – kartais ir tos mažesnės salės pritraukdavo daugiau klausytojų nei planuota. Bent tiek gerai, kad dvejose buvo po du įėjimus.
Kaip ir maniau į susidarytą tvarkaraštį nelabai žiūrėjau, nes bent šiek tiek pavėlavus į mažesnę salę nelabai kur ir tilptum kartais, tai tekdavo eiti kitur arba tiesiog pabendrauti su pažįstamais. O tai juk irgi gerai ar ne?
Kadangi tušinuko nebuvo mano rinkinyje ir laptopu nepatogu, tai neužsirašiau kur kuris ką sakė. Na ir tikėjausi gauti pristatymus paštu, gal dar gausiu? Pirmasis konferencijos pranešimas visai patiko ne tik man, bet ir kitiems. Tik kažkaip prisimenu tik lifto nuotrauką ir tai, kad viskas turi būti patogu, o ne tik funkcionalu. Norėtųsi dar kart peržiūrėti įrašą, nors ir pasirodė, kad ir taip viską žinau, bet kas iš to žinojimo, juk reikia veikti. Dėl panašios priežasties neklausiau ir diskusijų, nes kaip man vis atrodo, kad tos diskusijos tik ir lieka diskusijomis/tuščiomis kalbomis.
Antrasis aplankytas Ryčio Laurinavičiaus „Individualios skaitmeninės komunikacijos galimybės “. Parodė keletą elektroninio pašto rinkodaros nesėkmių, kai užsiregistravęs ir nurodęs daug asmeninės informacijos, vis tiek gauna visiems skirtą informaciją, nors ją galėtų individualizuoti. T.y. bent jau atskirti kur reklamą siunčia vyrui, kur moteriai. Na visa tai ką pasakojo žinojau jau seniai ir nesupratau kodėl taip trumpai, bet pranešimas patiko dėl pateiktų pavyzdžių, galėjo ir daugiau pateikti, bet ar tai tikrai ateitis? Tai jau seniai žinoma, bet niekas tuo nesinaudoja. O gal klystu?
Milo Yiannopoulos „Įkalinti tinkle: ką priklausomybė nuo interneto daro mūsų sveikatai, ekonomikai vei visuomenei?“ Login 2011
Trečiasis buvo Milo Yiannopoulos pranešimas, apie mus, įkalintus tinkle. Na kai atėjau pradėjo kalbėti apie porgnografiją, po to pateikė stambaus žmogaus nuotrauką, tai ir nebeklausiau. Užtat labai išsamų aprašymą galite perskaityti Ekomonikoje pavadinimu „Login 2011: internetas kaip pornografija“.
Jonas Davalga „Aplikacijų pritaikymas ir nauda verslui. Ką iš to laimi Lietuva?“ Login 2011
Kitas pranešimas, kurį prisimenu, tai buvo Omnitelio „Aplikacijų pritaikymas ir nauda verslui. Ką iš to laimi Lietuva?“. Na ir pasakė, kad svarbiausias ir labiausiai saugomas žmogaus daiktas yra telefonas, nes jis visada šalia, mes be jo nė žingsnio nežengiame. Pateikė bankų sukurtų aplikacijų mobiliems telefonams pavyzdžių ir teigia, kad patogios ir tinkamos programos skatina vartotojų lojalumą, todėl išmaniųjų telefonų skverbtis pralenks nešiojamų kompiuterių. Programas reikia kurti telefonams, o ne kompiuteriams, ir jų ekranas yra vertingiausias. Taip pat, papasakojo apie jų iš idėjos rengiamas Omnitel programėlių dirbtuves, kurios vyko ir Login’e antrą dieną. Turimų sąrašą galite peržiūrėti jų puslapyje, kur yra ir tikrai neblogų. Gaila kai kurios tik jų klientams.
Kituose pranešimuose teko pabuvoti epizodiškai, nes vienas pasirodė neaktualus, kitas jau įpusėjęs ir nebe laikas buvo gilintis, kitur užimta, o diskusijos kaip jau rašiau kažkaip netraukė.
Po Login’o vyko blogerių susitikimas. Pasirodo jų susirinko tikrai nemažai, išeinančius keitė ateinantys. Priminė senais gerais laikais lankytus IRC mytus, tik šįkart pažinojau tik gal tris žmones. Na ir taip galvoju pakankamai daug.
Pirmasis antros dienos pranešimas apie tai, kaip muziejai ir galerijos bendraus su savo auditorija ateityje:
Antrąją dieną labai norėjau nueiti pasiklausyti Mads Holmen pranešimų apie mirštančius ir atgimstančius virusus, tiksliau pranešimo ir dirbtuvių. Deja, aš vis dar nesuprantu tai kas yra tos dirbtuvės? Kuo pirmasis pranešimas skiriasi nuo dirbtuvių? Na bet abu patiko. Juk visada daug įdomiau klausyti pavyzdžiais paįvairintų virusiniais video. Gaila, kad dauguma buvo matyti ne vieną kartą. Gal per dažnai į renginius eidavau praeitais metais? Pirmąjį jo pranešimą galite jau peržiūrėti:
Video tikslas gali turėtų būti ne tik pralinksminti, bet ir suteikti naudingos informacijos. Taip pat, pakeisti elgseną ar gyvenimo būdą, kaip viršuje pateiktame video stengiamasi žmones pamėgti lipti laiptais, kurie skamba užlipus, ir nevažiuoti eskalatoriumi, ar laimėti visų viršijančių greitį sumokėtas baudas.
Jis gali būti naudojamas ir padėti savarankiškai išspręsti problemą susijusią su produktu – įmonės skelbia instrukcijas youtubėj ar savo puslapiuose. Prisimenu, kažkada prie siurblio buvo ne popierinė šimtalapė knyga, o diskas su įrašyta naudojimo video medžiaga… Mads Holmen dar kartą pakartoja žinomą tiesą, kad niekada negalima pamiršti pirkėjo. Juk žmonės, jei jų nepamiršta nusipirkus, tampa lojalesniais ir dalinasi gerais atsiliepimais nemokamai. Internetas įgalina tą ryšį palaikyti tiesiogiai, nebereikia pirkti reklamos televizoriuje, tiesiog pasinaudoti socialiniais tinklais ar savo puslapiu.
Dvyliktą valandą nusprendžiau užteks čia čiulbėti, reik pradėti užsirašinėti. Susikonstravau didžiojoje salėje arčiau scenos ofisą, nes ta pušku pušku zona per toli.
Mano ofisas Login'e 2011
Kiti klausėsi arba dirbo tolėliau kur buvo elektros rozetės:
Taigi, tas pranešimas buvo Ben Hammersley pavadinimu „WEB 3.0? Kada nustosime apie jį kalbėti ir pradėsime naudoti?“, bet taip jo metu ir nepasakė kas per velnias tas web3, kad po to gavo klausimą iš salės kuo web2.0 skiriasi nuo web3.0.
Ben Hammersley „WEB 3.0? Kada nustosime apie jį kalbėti ir pradėsime naudoti?“
Na pasakė, kad web3 yra interneto platforma, apjungianti ir susaistanti mūsų realų ir virtualų gyvenimą. Pranešimo metu jis vis kartojo, mes esame kitokie, nei vyresni ir privalome jiems paaiškinti ką mes dabar veikiame. Aiškinti ir aiškinti kas vyksta, kaip pasaulis pasikeitė. Na bet aš vis nesuprantu kam to reikia? Ar mano močiutei neapsvaigs galva kai pradėsiu pasakoti kas yra internetas? Ar reikia pasakoti tik tam, kad senoji karta suprastų, jog internetas neturi valdžios ir cenzūros, kad mums nereikia jokių leidimų norint skleisti informaciją internete ir pasiekti plačią auditoriją. Nepatiko man šis pranešėjas, nes neturėjo prezentacijos. Gi taip įdomu pažiūrėti kokį atitikmenį ar pavyzdį ekrane, o ne tik klausytis.
Marta Ribele „Ar socialiniai tinklai yra verslas?“
Sekanti tema į kurią spėju pavėlavau buvo apie tai, ar socialiniai tinklai yra verslas. Na, kai atėjau pamačiau Baltijos šalių žemėlapį su skaičiukais ir ji sako, kad LT labiausiai naudojami socialiniai tinklai, o jame pagal procentus tai Latvijoje daugiausia. Tai taip ir nesupratau ar čia ne tą slaidą įjungė, ar kažką ne taip pasakė. Iškėlė klausimą ar vadovai turėtų būti ir naudotis Twitter’iu(kažkodėl užsirašiau janis_bergs). Įmonės tinkluose susiduria su keliomis problemomis, tarp jų ką daryti su rezultatais ir ką daryti su reakcijomis, net jei jos yra neigiamos. Kaip reikėtų į tai reaguoti ir jog jokiu būdu netrinti. Ką daryti su anoniminiais vartotojais ar uždarais tinklais, kur ne kiekviena įmonė gali patekti ir sekti atsiliepimus. Kaip pavyzdį pateikė Facebook ir Draugiems.lv tinklus, kurie turi daugiausia vartotojų ir kur įmonė negali pasiekti vartotojo sienoje tik draugams skelbiamos informacijos ir tinkamai į ją reaguoti.
Kushtrim Xhakli „Ar turi sėdėti ten, kur yra tavo verslas?“
Dar vienas išklausytas ir gan įdomus Kushtrim Xhakli pranešimas pavadinimu „Ar turi sėdėti ten, kur yra tavo verslas?“. Pasakė, kad dirbti galima bet kur ir nereikia jokio ofiso. šiuolaikinis žmogus yra iš interneto ir jei jų klausia, jie turėtų atsakyti ir nenustebinti pasakę, jog yra iš interneto, nes gali dirbti betkur, kur yra internetas. Paminėjo begalė įrankių ir pasakė, jog išbandykite visus nemokamus, pasirinkite geriausius ir naudokite toliau. Papasakojo ir kaip apėjo Coffee inn’o eilę konferencijoje tinkamai patwytinęs. Trumpai papasakojo begalę naudingų įrankių, tokių kaip:
TryMyUI – duok žmonėms išbandyti ir įvertinti tavo interneto puslapį;
ir dar daugiau prezentacijoje žemiau:
The Importance of presence, reputation, and working different
Christian Heilmann „Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis?“
Paskutinis pranešimas buvo, kaip dauguma sako geriausias tą dieną, ir vadinosi „Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis“, nors ant pagrindinės scenos ekrano buvo parašyta „greitesnis“. Visą pranešimą galite paklaustyti ir peržiūrėti pristatymą:
Kiti rasti atsiliepimai:
Martyno Vareikio trumpu ir aiškiu pavadinimu „Login 2011“;
Taip, Login 2011 bus jau labai greitai ir gan ilgai. Nežinau ar ištversiu dvi dienas, bet bandysiu. Tikiuosi į darbą neiškvies… O ruoštis yra ir būsimiems klausytojams, nes reikia atsirinkti iš pranešimų, kurie bus skaitomi keturiose salėse, kai kurie net po dvi valandas. Kiek dabar matau, bus nemažai temų susijusių su mobiliųjų aplikacijomis, vartotojo sąsaja, marketingu, socialiniais tinklais ir pan.
Šiais metais renginio tvarkaraštis daug geresnis, nes galima patiems jį pasidaryti ir išsisaugoti ar išsispausdinti, arba net įsidiegti programėlę savo išmaniajame telefone. Pats tvarkaraštis visai nieko, nes šiais metais be pranešėjų nurodytos ir jų temos. Deja, paskaityti plačiau apie temą negalima – leidžiama spausti tik ant pranešėjo ir atsidariusiame puslapyje ne visur parašyta plačiau apie ką kalbės, o labiau apie tą žmogų. Ir kaip išsirinkti? Pagal pavardės grožį? Kažkada man taip siūlė rinktis gydytoją Ech, ir pietų pertraukos nėra. Na bent sumuštinių leido atsinešti.
Jau ketvirtą kartą Lietuvoje organizuojamas MediaBarCamp’as šįkart vyks anksčiau – gegužės 5-8 dienomis. Kas tas mediabarcamp’as galite paskaityti mano praeitų metų aprašyme arba mediabarcamp.com puslapyje. Jei tingite skaityti aprašymą, tai turėkite omeny, kad čia ne lietuvių organizuojamas renginys, todėl bent anglų kalbą reikia mokėti, jei nemokate pagrindinės – rusų. Ir kaip ir visuose barcamp’uose visi dalyviai yra tikri dalyviai, kurie turi kuo nors pasidalinti ir prieš visus papasakoti ką nors į temą.
Naujausi komentarai